Naujienos

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Topolių g. 7 Leliūnai, Utenos r.
Kontaktai: (8 389) 72 947, 8 615 49 525, 8 686 22 807
Muziejininkas Vytautas Valiušis

Vytauto Valiušio keramikos muziejaus eksponataiŠį muziejų senojoje Leliūnų mokykloje 2000 metų rudenį įkūrė Leliūnuose gyvenantis tautodailininkas Vytautas Valiušis, kuris savo lėšomis suremontavo apleistas patalpas ir įrengė ekspoziciją. Tų pačių metų gruodžio 21 dieną Utenos rajono taryba, V. Valiušio prašymu, muziejų, kaip filialą, priskyrė Utenos kraštotyros muziejui. 2001 metų vasario 2 dieną V. Valiušis savo keramikos kolekciją (730 eksponatų), rinktą daugiau kaip 20 metų, oficialiai padovanojo muziejui.Vytauto Valiušio keramikos muziejaus ekspozicija

 

 

 

 

Vytauto Valiušio keramikos muziejus neįprastas. Ekspozicija lyg padrika, be aiškaus grupavimo, bet nenuobodi. Vieni eksponatai puikuojasi lentynose, kiti sudėti indaujoje, treti sudėti ant akmenų krūsnies. Dar kiti sukabinėti ant akėčvirbalių, šakočių, ar tiesiog sustatyti ant pakylų. Kad ir kokia įvairi būtų keramika, ji nusibostų. Ekspoziciją pagyvina ir papildo įvairiausi kaimo buities daiktai, įrankiai: piestos, anderės, šepečiai, geldos, kubilai, girnos. Yra ir paveikslų bei skulptūrėlių, vaizduojančių puodžiaus darbą. Apie seniausių laikų žmogaus gyvenimą archeologai dažnai kalba remdamiesi puodų šukėmis, o puodai Lietuvoje jau buvo lipdomi daugiau kaip prieš keturis tūkstančius metų. Dar senesnius laikus siekia Egipto, graikų ir kitų šalių keramika. Ten net pirmosios „knygos“ buvo molinės...
Vytauto Valiušio muziejaus eksponatai jaunesni, nors irgi ne vienas turi šimtą ar net du šimtus metų.Vytuato Vaiušio keramikos muziejaus ekspozicijaMuziejuje eksponuojama keramika skiriasi ne tik savo forma, bet ir paskirtimi, gamybos technika, puošyba...Gal bene seniausia pagal pagaminimo techniką bus lipdytinė keramika. Terlės, čerpės yra lipdytos iš molio virvelių, vis kylant į viršų. Taip nusilipdyti indą galėjo beveik kiekvienas žmogus, mokantis tinkamai paruošti, išminkyti molį.
Žiestinė keramika gaminama ant sukamo rato, dėl to dirbiniai yra simetriški, taisyklingų formų.
Žmogui ūkyje, buityje reikėjo visokios paskirties indų. Puodžiai mokėjo patenkinti pirkėjų poreikius:
Vytauto Valiušio keramikos muzeijaus ekspozicijaKEPIMUI  darė terles, čerpes, keptuves;
VIRIMUI –įvairaus dydžio puodus ir puodelius;
PIENUI, GRIETINEI –puodynes;
GIRAI, ALUI –ąsočius;
ALIEJUI, DEGTINEI –siaurakaklius, pūstašonius bosus, lekus;
SVIESTUI, TAUKAMS, MEDUI, UOGIENĖMS –palivonus...
Puošti ar nepuošti gaminį, puodžius sprendė pagal paskirtį. Kam gražinti puodą, kuriame virs bulves, kopūstus, kruopas ar mėsą? Apdegs, apvarvės, niekas tų ornamentų ir nemarys...
Didelė dalis senosios keramikos pagražinta glazūra. Toks indas puošnesnis, lengviau valomas, geriau laiko skystį.
Vytautas Valiušis eksponuoja ir savo keramikos darbus.
Muziejuje įrengta edukacinė klasė bei nedidelė suvenyrų krautuvėlė.

Puodžiaus Vytauto Valiušio dirbtuvėse: