UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com 
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Meno centras

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

2020 m. liepos 9 d. 17 val. Tradicinių amatų centre „Svirnas”. Registracija būtina

zoleles Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Škaplieriaus audimas Tradicinių amatų centre „Svirnas“

     Religinė sakramentalija škaplierius – viena iš nykstančių nematerialaus kultūros paveldo vertybių. Aleksandra Stasytienė, vienintelė Lietuvoje sertifikuota škaplierių audimo meistrė, pasakoja, jog anksčiau kiekviena parapija turėdavo škaplierių audėją, ši iš savo amato pragyvendavo, mat jų paklausa buvo didelė. Škaplierius – tai austas paveikslėlis su lotyniškomis santrumpomis IHS – (Kryžiaus simbolis, Jėzus žmonių gelbėtojas) ir RMA – (Koplyčios simbolis, Regina Marija Angelų), prisiūtas prie milo gabaliuko ir sujungtas juostelėmis. Škaplierius suteikia dvasinę apsaugą. Šiandien dažniausiai naudojami plastikiniai arba metaliniai škaplieriai.
     Tradicinių amatų centras „Svirnas“ 2014 metais įgyvendino edukacinį projektą, skirtą Utenos miesto šeimoms „Gyvoji etnokultūra – škaplieriai“. Remiantis autentišku 1916 m. pavyzdžiu, pagamintos audimo staklytės, kuriomis austi meistrė A. Stasytienė moko visus, norinčius turėti savo škaplierių. Projektas finansuotas Lietuvos kultūros tarybos.

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeId473bb1936e

2019 m. projekto „Šviesioji gyvenimo pusė” veikla „Amatų klubas”

 

Skaityti daugiau...

VILNOS VĖLIMO MOKYMO PROGRAMA

Jolitos Juneliūnienės
VILNOS VĖLIMO MOKYMO PROGRAMA
Mokymo amato kodas (gaminio)
Veltinis, veltiniai, klumpaitės, veltinės kepurės 049GV14.01.02, 049GV14.01.01, 015GV03.01.01, 015GV03.01.02
Tautinio paveldo produktų sertifikato Nr. Veltinis, veltiniai, klumpaitės, veltinės kepurės, 2015-06-05, Nr.00741
Tradicinių amatų meistro pažymėjimo Nr. Vėlimas, 2016-01-18, Nr. 00137
Tikslinės grupės (vaikai, jaunimas, suaugusieji): vaikai, jaunimas, suaugusieji.
Mokymo programos tikslas – išmokyti velti kepures,  klumpaites, veltinį.

Judantys žaislai Tradicinių amatų centre „Svirnas“

Žaislo samprata lietuvių kalboje labai plati. Ji gali reikšti daiktą, kuriuo žaidžiama, žaidimą, ratelį, vaidinimą, muzikos instrumentą ar net muzikavimą (Lietuvių kalbos žodynas, 2002:81). „Lietuvoje iki XX a. vidurio dominavo namų darbo žaislai, kurie dėl natūralaus ūkio, silpnų prekinių ir ekonominių santykių Lietuvoje išliko ilgiau negu kituose Europos kraštuose (Pliuraitė, 2006: 189-207).
Žaislai liaudies pedagogikoje vadinami pradine socialinio rengimo pakopa, kuri padeda vaikui pažinti save, suvokti funkcinę daiktų paskirtį, susipažinti su bendruomenės elgesio normomis. Žaislas gali būti traktuojamas kaip „vaikystės kultūros“ reiškinys, skatinantis intelektinį ir fizinį vystymąsi. (Nijolė Pliuraitė-Andrejevienė. 2012. Lietuvos vaikų žaislai. Vilnius). Autentiškų žaislų išliko labai nedaug. Suprasdamas būtinybę išsaugoti lietuvišką žaislą kaip liaudies kūrybos dalį, Tradicinių amatų centras „Svirnas“ įsigijo žaislų kolekciją, kurią pagamino sertifikuotas tradicinių amatų meistras Algirdas Juškevičius. Žaislai skirti „Vaikų žaislų“ ir „Žaislininkystės“ edukacijoms Tradicinių amatų centre „Svirnas“.

 

Rytų Lietuvos viduriniojo geležies amžiaus kostiumas

Iki pat vėlyvojo geležies amžiaus baltų gentys vilkėjo vilnonius drabužius. Audiniai jiems buvo audžiami vertikaliomis staklėmis. Drabužiai stačiakampėmis rankovėmis, siluetas tiesus, kraštai sutvirtinti ir papuošti kontrastingų spalvų neįmantrių ornamentų vytinėmis juostelėmis. Drabužius moterys susijuosdavo vytine juosta, vyrai – odiniu diržu su sagtimi. Ant juostos ar diržo kabindavo įvairius reikalingus daiktus: darbo įrankius, kapšelius, ginklus. Galvas moterys dengė vilnonėmis skaromis, puošėsi žiediniais antsmilkiniais. Apie vyrų galvos dangą duomenų neturime, tačiau galima spėti, kad greičiausiai tai būta vilnonės kepurės. Tik moterys dabinosi importinio stiklo karoliais, kai kada juos verdamos pakaičiui su įvijėlėmis, ažūriniais kabučiais. Vyrai ir moterys ant kaklo nešiojo įvairias antkakles. Darganotu oru siausdavosi skraistes, apsiaustus, juos susegdami ant krūtinės arba dešiniojo peties lankine sege. Moterų išeiginių skraisčių galai puošti žalvario tūtelėmis, jas užmaunant ant kutų ir apvejant. Ant abiejų rankų moterys mūvėjo vienodas lietas storagales, juostines, platėjančiais galais apyrankes, taip pat plito naujovė – kalinėtos išgaubtos statinėlės formos apyrankės. Vyrai mūvėjo kelnes, kojas vyniodavo autais, avėjo odinius batus, raiteliai – aulinius. Moterys mūvėjo adata megztas kojines, kaip ir vyrai, vyniojo autus, avėjo nagines, pusbačius. Ir vyrai, ir moterys mėgo nešioti žalvarinius įvijinius žiedus. IV–V a. moters kostiumą dėvi Tradicinių amatų centro „Svirnas“ vadovė Dalia Urbonienė. VI–VII a. vyro kostiumą dėvi tautodailininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo amato – audimo puoselėtojas Domantas Žilėnas. Mokslinius duomenis surinko ir meninę drabužių rekonstrukciją atliko hum. m. dr. Daiva Steponavičienė, 2019. Fotografas Artūras Moisiejenko.

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeIdacf3844e10

Proginiai meduoliai Tradicinių amatų centre „Svirnas“

„Lietuvių etnografijos enciklopediniame žodyne“ rašoma, kad „dažniausiai meduoliai Lietuvoje buvo kepami Kalėdoms, Velykoms, o Aukštaitijoje per vestuves ir krikštynas...“.

Laukdami šventų Velykų vis mokomės tobulindami receptą, kad vėliau drąsiai pakviestumėm Jus į svečius.

Rimvydas Laužikas knygoje „Istorinė Lietuvos virtuvė“ (Vilnius, 2014) rašo: „Meduoliai – tipiškas viduramžių saldėsis, gaminamas iš medaus, miltų bei gausybės prieskonių. Kartais tešla fermentuojama. Kai kurie senieji autoriai teigia, kad ilgai fermentuota tešla geresnė, tad esą prašmatniems meduoliams (tarkime, vestuvėms) tešla būdavo fermentuojama kelerius ar net keliolika metų. Jei sumanysite gaminti šį skanėstą, turite atsiminti, kad meduolių tešla kočiojama storai, piršto storumo, o iškepti meduoliai aušinami ir laikomi hermetiškoje aplinkoje (tarkime, metalinėje dėžutėje), kitaip praras drėgmę ir taps kieti tarsi mediniai. Meduolius kepdavo dideliais tešlos lapais ir, jei planuodavo valgyti kaip sausainius, tai iškeptą lapą sulaužydavo bei prekiaudavo didžiuliais meduolių gabalais“.

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeIdd8d4cdbccc

2019 m. projektas Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Tradicinių amatų centras „Svirnas“ pateikė projektą „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ (toliau – Centras), parengtą vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ veiklos „Tradicinių amatų centrų plėtra“ projekto finansavimo sąlygų aprašo bendraisiais reikalavimais bei atitinkantį Utenos rajono savivaldybės strateginį plėtros planą 2018–2024 metams, patvirtintą Utenos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-64.

Skaityti daugiau...

2017 m. projektas „SĖKMĖS PAMOKOS 2“

2017 m. projektas „SĖKMĖS PAMOKOS 2“ 

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Tradicinių amatų centras „Svirnas“ įgyvendino projektą  „Sėkmės pamokos 2“. 

  Projekto metu subūrėme liaudies meistrus bendrai kūrybinei veiklai, patirties perdavimui ir sklaidai.  Įvairiomis patraukliomis formomis atskleidžiant regiono savitumą per tradicinį liaudies meną, siekėme pristatyti Aukštaitijos regiono liaudies meistrų sėkmės istorijas.

  1. Bendradarbiaudami su partneriais organizavome pirmąją Lietuvoje tradicinių amatų atstovų sueigą-kontaktų mugę „Sėkmės pamokos“ , skirtą liaudies meistrams, tautodailininkams, verslo, turizmo, švietimo atstovams ir šiuo sektoriumi besidomintiems asmenims. 
  2. Regiono bendruomenei pageidaujant tęsėme kūrybinius-praktinius užsiėmimus susipažįstant ir mokantis pasirinkto amato. Įdomia, kūrybinga veikla išsiskiriantys, gebantys pasidalinti gerąja patirtimi sertifikuoti meistrai: Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė (medžio raižiniai), Jolita Juneliūnienė (vilnos vėlimas),Vaiva Lašienė (audimas), Jolita Levčenkienė (molinių švilpynių gamyba), Albinas Šileika (prieverpsčių gamyba) suburė regiono bendruomenę kūrybinei veiklai. Mokymų metu pameistriai turėjo galimybę susipažinti ir mokytis pasirinkto amato novatoriška forma bei darbo metodais ir technologijomis, analizuojant tradiciją ir ją pritaikant savo kūryboje.
  3. Organizavome eksperimentinę- išvažiuojamąją edukaciją į regiono tradicinių amatų centrus. Vykome į Biržų rajono Kirkilų tradicinių amatų centrą, Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centrą, Kėdainiųtradicinių amatų centrą Arnetų name. Sertifikuota tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė –Bražėnienė pristatė „Tradicinę liaudies grafiką: medžio raižinius. Siekėme parodyti, kad tradicinių amatų centrai yra kultūrinio turizmo objektai, kuriuose vyksta etninio paveldo tradicijų saugojimas, vystymas ir perėmimas.
  4. 2017 metais kartu su meistrais surengėme projekto viešinimo akciją „Amatų sodas“, kurio metu vyko teatralizuotas amatų demonstravimas. Kūrėme interaktyvią aplinką, ją derindami su senoviniais žaidybiniais elementais.

Lietuvos Kultūros Taryba kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimui skyrė 4800 Eur, iš Utenos kraštotyros muziejaus biudžeto skirta 1200 Eur. 

 LTK Logotipas2 LRKM logo LT visi 01  ukm

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeId1960dd2338

 

2016 m projektas „SOCIALINĖ KŪRYBINĖ PARTNERYSTĖ ĮGYVENDINANT INOVATYVIĄ MOKYMO(SI) PROGRAMĄ „NUO LĖLĖS IKI ŽMOGAUS ŠIRDIES“

2016 m projektas „SOCIALINĖ KŪRYBINĖ PARTNERYSTĖ ĮGYVENDINANT INOVATYVIĄ MOKYMO(SI) PROGRAMĄ „NUO LĖLĖS IKI ŽMOGAUS ŠIRDIES“

Projekto tikslas –  plėtojant socialinę partnerystę rengti ir pritaikyti inovatyvią mokymo(si) programą  „Nuo lėlės iki savęs“, siekiant ugdyti kultūrines, socialines, emocines kompetencijas.
Projekto metu vyko iliustruota paskaita „Nuo lėlės iki žmogaus širdies“ kurią, skaitė Klaipėdos universiteto reabilitacijos katedros dėstytoja, lėlinininkė, teatrologė Salomėja Burneikaitė. Organizavome socialinio ir emocinio intelekto lavinimo praktikumą tradiciniams amatininkams, meistrams ir tautodailininkams „Asmenybės kūrybinio potencialo vystimas“ su lektore Jurgita Zabulytė Kupriūniene. Projekto metu parengtos dvi inovatyvios mokymo(si) programos vaikams.

Lietuvos Kultūros Taryba kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimui skyrė 1500 Eur, iš Utenos kraštotyros muziejaus biudžeto skirta 300 Eur.

Projektas viešintas regioninėje spaudoje, internetinėse svetainėse www.utenosmuziejus.ltwww.kulturautenoje.lt, Utenos tradicinių amatų centro „Svirnas“ facebook puslapyje.

Informaciją parengė D. Urbonienė

LTK Logotipas2LRKM logo LT visi 01  ukm

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeIdd046312208

2016 m. projektas „SĖKMĖS PAMOKOS“

2016 m. projektas „SĖKMĖS PAMOKOS“

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Tradicinių amatų centras „Svirnas“ įgyvendino projektą  „Sėkmės pamokos“.
Projekto metu siekėme suburti liaudies meistrus ne tik rajone, bet ir visame Aukštaitijos regione bendrai kūrybinei veiklai, patirties perdavimui ir sklaidai. Atskleisdami regiono savitumą per tradicinį liaudies meną, organizavome kūrybinius-praktinius amatų mokymus, kurių metu meistrai rengė savo amato tęsėjus – pameistrius, skirdami dėmesį amatų pažinimui bei praktinių  įgūdžių formavimui.

Tradicinių amatų centre „Svirnas“ pristatėme sėkmingai dirbančius liaudies meistrus ir dalinomės gerąja patirtimi. Sertifikuoti amatų meistrai Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė (medžio raižiniai), Jolita Juneliūnienė (vilnos vėlimas), Vaiva Lašienė (audimas), Vytautas Valiušis (keramika) Tradicinių amatų centre „Svirnas“ atidarė Medžio raižinių, Vilnos vėlimo, Audimo „cechus“, o Puodžiaus „cechas“ veikė Vytauto Valiušio keramikos muziejuje.
Utenos miesto 755 gimtadienio metu meistrai surengė akciją „Amatų sodas“. Vyko teatralizuotas amatų demonstravimas. Kūrėme interaktyvią aplinką, ją derindami su senoviniais žaidybiniais elementais. Padėjome organizuoti  regioninę- konkursinę liaudies meno parodą „Aukso vainikas 2016“ V. Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose.

Projektas viešintas regioninėje spaudoje, internetinėse svetainėse www.utenosmuziejus.ltwww.kulturautenoje.lt, Utenos tradicinių amatų centro „Svirnas“ facebook puslapyje.

Lietuvos Kultūros Taryba kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimui skyrė 3000 Eur, iš Utenos kraštotyros muziejaus biudžeto skirta 750 Eur.

Informaciją parengė D. Urbonienė

LTK Logotipas2  LRKM logo LT visi 01ukm

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeId0e9946517b

2015 m. Tęstinių edukacinių užsiėmimų projektas skirtas etnografinių regionų metams paminėti „AMATAS – GYVENIMO PAMATAS“

Utenos kraštotyros muziejaus padalinio, Tradicinių amatų centro „Svirnas“ tęstinių edukacinių užsiėmimų projektas skirtas etnografinių regionų metams paminėti „AMATAS – GYVENIMO PAMATAS“.
Edukacinis projektas skirtas vaikams, jaunimui ir suaugusiems bei neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų tikslinėms grupėms. Projekto metu vykdant tradicinių amatų edukacinius užsiėmimus buvo mokoma karpinių, vytelių pynimo amato pagal sertifikuotas tradicinių amatų mokymo programas.

Vytelių pintinių pynimo pradžiamokslis (tradicinių amatų meistras Vytautas Šemelis).

Tęstinės popieriaus karpinių edukacijos buvo skirtos pameistriams (tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė).

Buvo išleistas informacinis lankstinukas skirtas populiarinti aukštaitijos sertifikuotų tradicinių amatų meistrų edukacijas. Pristatytos 6 edukacijos, kurias vykdo meistrai pagal sertifikuotas tradicinių amatų mokymo programas, tradicinių amatų centre „Svirnas“. „Popieriaus karpiniai“ – Odeta Tumėnaitė Bražėnienė, „Velykiniai margučiai“- Odeta Tumėnaitė Bražėnienė, „Medžio raižiniai“ – Odeta Tumėnaitė Bražėnienė, „Vytelių pintinės“ -Vytautas Šemelis, „Žolininkystė ir jos produktai“- Aleksandra Stasytienė, „Škaplieriaus audimas“- Aleksandra Stasytienė. Projektas viešintas regioninėje spaudoje, internetinėse svetainėse www.utenosmuziejus.lt, www.kulturautenoje.lt. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles projekto įgyvendinimui skyrė 851,22 Eur, iš Utenos kraštotyros muziejaus biudžeto 212,81 Eur.

ZUM logosvirno logotipasUKM

Tęstinės popieriaus karpinių edukacijos (tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė):

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeId9ee7138344

Vytelių pintinių pynimo pradžiamokslis (tradicinių amatų meistras Vytautas Šemelis):

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/21-svirno#sigFreeIdaabf2a5120