2024 m. gruodį–2025 m. sausį Utenos kraštotyros muziejuje meninė instaliacija „AKMENINIAI METAI“ Skirta Utenos kraštotyros muziejaus 95-ų metų jubiliejui
2024 m. gruodį–2025 m. sausį Utenos kraštotyros muziejuje meninė instaliacija „AKMENINIAI METAI“ Skirta Utenos kraštotyros muziejaus 95-ų metų jubiliejui
2024 12 01
Meninė instaliacija
„AKMENINIAI METAI“
Skirta Utenos kraštotyros muziejaus 95-ų metų jubiliejui
Ar galite patikėti, kad žmonės kirvį „sugalvojo“ prieš kelis šimtus tūkstančių metų? Kertamasis įrankis buvo bene pirmasis dirbinys, kurį pasigamino protėviai. Tai įvyko akmens amžiaus epochoje, kurią dabar archeologai vadina paleolitu. Tačiau tik prieš kelias dešimtis tūkstančių metų (mezolite) buvo sugalvota įtverti kirvį ir imta gaminti rankenas iš rago ar medžio. Taip kirviu dirbti buvo gerokai lengviau. ~5000 m. pr. Kr. (neolite) – išvystoma paviršiaus gludinimo technika. Akmens amžiaus pabaigoje (~2000 m. pr. Kr.) kirvių jau būta pačių įvairiausių formų ir dydžių. Galiausiai išrasta ir gręžimo technika, kuri leido padaryti skylę kotui įtverti. Tam naudodavo tuščiavidurį kaulą, smėlį ir vandenį. Yra randami kirvukai su nebaigtomis gręžti skylėmis, taip pat aptinkamos ir pačios išgrąžos.
Akmeniniai kirvukai ir kiti to meto akmeniniai dirbiniai galėjo turėti ne vieną paskirtį – buvo naudojami žemei dirbti, medžiui kirsti, medžioklėje, karyboje, buityje, nešiojami kaip reprezentacinis ar statuso ženklas. Itin įdomūs yra apeiginiai kirviai, naudoti įvairiems, greičiausiai su derliumi susijusiems ritualams.
Taip pat neatsiejama radinių reikšmė – mitologinė. Buvo tikima, kad tai Perkūno „kulkos (dar - kirveliai, strėlės)“. Kirvį, kaip įrankį, griausmavaldis dangaus dievas naudojęs nudobti požemių karalystės atstovą – velnią. Sviesdavo iš aukštybių, bet ne visada pataikydavo, įsmigdavo žemėn...Taip pat žinoma, kad žmonės tikėjo akmens gydomąja galia: dėdavo prie žaizdų, trindavo į miltelius, netgi virdavo piene.
‣‣‣
Muziejaus 95-metis, žinoma, dar ne epocha, tačiau pasigirti fonduose sukauptomis vertybėmis - tikrai tinkama proga. Džiaugiamės sukurdami galimybę archeologinius radinius pademonstruoti ir visuomenei, skatinti lankytojų žingeidumą, domėjimąsi Utenos krašto istorija. Prieš Jūsų akis – 95 akmeniniai kirviai! 95 metai…
Naudota literatūra: R. Rimantienė „Lietuva iki Kristaus“ 1995 m.; „Akmens amžius Lietuvoje“ 1984 m.; G. Gudaitienė ir kt. „Pirmykščio žmogaus kailyje“ 2016 m.
Ekspozicijos autorius Audrius Grinskis