2025 m. gegužės 16–birželio 28 d. Utenos ktaštotyros muziejuje Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959-2023) tapybos paroda „Vandenyse“

Utenos kraštotyros muziejuje pristatomi tapytojos Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959-2023) darbai tęsia kelionę po įvairias parodines sales. Kūriniai šiais metais jau svečiavosi Kauno valstybinės filharmonijos patalpose, Utenos meno mokyklos erdvėse.

Autorės kūryba pasižymėjo neeiliniu asmeniškumu, atvirumu, netgi autobiografiškumu. Parodoje „Vandenyse“ atskleidžiami du dailininkei ypatingai svarbūs siužetai: jūros ir Paryžiaus, juos abu vienija vandens tema. Vandens nuplaunančio, nuraminančio, gilaus, visai kaip autorės kūryba.

Savo santykį su jūra geriausiai yra nusakiusi pati kūrėja: „Jei gyvenčiau prie jūros, turbūt pieščiau tik jūrą. Ji kartais pati pasikviečia mane iš už 300 kilometrų. Viską metu ir važiuoju pasimatyti. Žiūriu į ją ir jaučiu, kaip abi vėl pasikeitėm...“. Hipnotizuojantis Jatkevičiūtės-Kasparavičienės tapomas jūros mėlis – ramus, pozityviai melancholiškas, šiek tiek dvelkia vienatve, nostalgišku liūdesiu, o ant kranto vaizduojamas suoliukas lyg kviečia žiūrovą stabtelėti ir tiesiog būti.

Prancūzijos sostinė dailininkės gyvenime taip pat užėmė nepaprastą vietą. Net paskutinėmis gyvenimo dienomis menininkė svajojo į ją sugrįžti. Nenuostabu, jog autorė apie Paryžių pasakoja vaizduodama ant Senos kranto stūksantį Luvrą – pasaulinio meno šventovę, kurioje saugomais šedevrais žavėjosi tapytoja ir sėmėsi įkvėpimo. Be abejo, dailininkės Paryžius neįsivaizduojamas be vandens – viename iš Monmartro parkų tyvuliuojančio tvenkinuko ar miesto veidą išvagojusios upės.

R. Jatkevičiūtė-Kasparavičienė 1978–1984 m. studijavo keramiką Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1984 m. dalyvavo parodose, simpoziumuose, pleneruose. Nuo 1992 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2004 m. pradėjo tapyti, dalyvauti tapybos pleneruose, parodose.