Muziejaus istorija

UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS 
Muziejaus pastatas prieš II Pasaulinį karą
 
Muziejaus istorija     
Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas Antanas NamikasMuziejus Utenoje buvo įkurtas 1929 metais. Tų metų lapkričio 22 dieną Utenos apskrities valdyba savo raštu Nr. 3444 leido Utenos apskrities antrojo rajono mokyklų inspektoriui Antanui Namikui steigti muziejų ir paskyrė jį to muziejaus vedėju. A.Namikas, 1917 metais baigęs Maskvos imperatoriškąjį archeologijos institutą, pats jau buvo surinkęs nemažą archeologijos ir senųjų raštų kolekciją.
             Muziejui buvo paskirtas nemažas kambarys Utenos pradžios mokykla (dabar-Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla J.Basanavičiaus gatvėje Nr.32)naujojoje pradžios mokykloje. Dabar tai Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla J.Basanavičiaus gatvėje Nr. 32. Lėšų eksponatų įsigijimui apskrities valdyba beveik neskyrė. Vertingiausius eksponatus A.Namikas pirkdavo už savo pinigus, bet daugumą žmonės atiduodavo veltui. Anykštėnas mokytojas Pranas Šulga padovanojo šešiabriaunę buožę, debeikiečiai Augustinai - 1831 m. sukilimo dalyvių Gratkauskų portretus. Kuktiškių mokytojas Dapkus atnešė plokštelę su neperskaitytais rašmenimis (dantiraščiu?), Maželiškių mokytojas Bronius Putrimas - molinį puoduką su Jono Kazimiero monetomis, o Alantos mokyklos vedėjas Jonas Puodžius atidavė net auksinį guldeną. Nemažai archeologinių radinių (akmeninių kirvukų, ietigalių) į muziejų atnešė pats A.Namikas. Eksponatus jis rinko ir kitus į tą darbą ragino tarnybinių komandiruočių metu. Ekskursijas į muziejų įleisdavo mokyklos sargas, kuriam apskrities valdyba kas mėnesį mokėjo po 15 litų. Pats vedėjas dirbo veltui.
Smulkesni muziejaus eksponatai buvo sudėti į keturias įstiklintas vitrinas. Portretai, verpstės, medžio ir kiti dirbiniai buvo sukabinti ant sienų, net sudėti ant palangių. Registracijos knygoje 1940 metais buvo įrašyta 740 eksponatų, bet dar daug buvo likę neįrašytų.
Prasidėjus sovietų okupacijai, A.Namikas buvo iš pareigų atleistas ir iš Utenos pasitraukė. Muziejus liko be priežiūros. Karo metais dauguma eksponatų buvo sunaikinta arba išgrobstyta.
1945 03 25 SSRS valstybinė etatų komisija atkuriamam muziejui paskyrė tris pareigybes: direktoriaus, vyr. mokslinio bendradarbio ir valytojo - šveicoriaus. Atkurti muziejų daug kartų ragino Muziejų skyriaus viršininkas J.Petrulis. Deja, Utenos apskrities vykdomojo komiteto kultūros - švietimo skyrius ir 1947 01 27 dar teisinosi, kad muziejaus negali atkurti dėl butų stokos. Po ilgų raginimų direktoriaus pareigos buvo pavestos mokyklų inspektoriui Antanui Gadliauskui, vėliau Verai Bojevai, baigusiai tik tris klases.
1948 06 01 muziejaus direktoriumi buvo paskirtas Bronius Vansevičius. S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje muziejus gavo du kambariukus: 16 m2 ekspozicijai ir 8 m2 darbui. 1948 metų liepos 10 dieną į eksponatų knygą direktorius įrašė pirmuosius atkurto muziejaus eksponatus. Netrukus į Utenos muziejų pateko dalis sovietų išdraskytos Antano Reinio iš Madagaskaro kaimo kolekcijos radinių. Utenos pradžios mokyklos vedėjas Jonas Novoselskis perdavė išlikusius A. Namiko įkurto muziejaus eksponatus. Buvo inventorinamos ir Eltos nuotraukos, todėl po pusmečio muziejus jau turėjo 417 eksponatų.
Jau nuo pirmųjų darbo metų atkurtą muziejų prižiūrėjo Glavlito atstovas (cenzorius) Utenos apskričiai - LKP Utenos apskrities komiteto sekretorius Snetkovas. Tik pradėjus muziejui dirbti, jis įsakė nurašyti vertingas XVII amžiaus gimimų (krikšto) įrašų knygas, aštuonias šventųjų skulptūrėles. Po trejeto metų vėl liepė nurašyti dalį tautodailės, nuotraukų, knygų. Buvo įsakyta nurašyti net nuotraukas su "liaudies gynėjais" - skrebais. Sovietų valdžia norėjo nuslėpti, kad gurguoles su pirmaisiais grūdais valstybei lydėjo ginkluoti skrebai, be kurių neapsiėjo ir rinkimai, ir trėmimai.
1951 metais muziejus persikėlė į didesnes patalpas J. Basanavičiaus gatvėje Nr. 55 (dabar Nr. 64). 1952 metais direktore pradėjo dirbti Vilniaus universitetą baigusi Janina Mykolaitienė. Suaktyvėjo ryšiai su mokyklomis, kraštotyrinė veikla. 1955 metais moksliniu bendradarbiu pradėjo dirbti Karolis Keras. Jis ypač rūpinosi archeologiniais tyrinėjimais (Galelių gyvenvietėje, Narkūnų piliakalnio gyvenvietėje, Pušaloto senkapyje), kuriuose pats dalyvavo. 1957 metais pats tapęs direktoriumi K.Keras daug dėjo pastangų, kad muziejus gautų buvusį 1918 - 1919 metų revoliucinio komitetoKraštotyros muziejaus pastatas apie 1950 m.pastatą Utenio (tuo metu Tarybų) aikštėje Nr. 1. Kad prieš revoliucinį komitetą čia veikė pirmoji Utenos savivaldybė, tada buvo nutylima. Šiame pastate muziejus tebėra ir dabar.
1962 metais muziejaus direktore tapo Genė Vaškelytė, o 1968 metų pavasarį ją pakeitė Vincenta Račienė. Naujoji direktorė ypač rūpinosi ekspozicijos pertvarkymu. Buvo ruošiami ekspozicijos planai, intensyviai renkami eksponatai, prasidėjo muziejaus kapitalinis remontas. 1971 metais Tauragnuose buvo atidarytas pirmasis Utenos kraštotyros muziejaus filialas - T. Tilvyčio memorialinis muziejus.
1973 metais muziejaus direktoriumi tapo Balys Juodzevičius. Tais pačiais metais buvo atidaryta ir nauja muziejaus ekspozicija. Muziejaus pusrūsyje buvo eksponuojami amatai (kalvystė, puodininkystė) ir linų apdirbimas. Pirmame aukšte įrengti gamtos, archeologijos ir istorijos skyreliai. Daug vietos buvo skirta XIX - XXa. pradžios žemdirbystei, valstiečio buičiai. Neblogai pavyko tautodailės skyrelis ir valstiečio pirkia. Antrasis aukštas buvo skirtas Utenos apylinkių istorijai nuo 1917 metų iki mūsų dienų. Vieną salę paskyrė keičiamų parodų rengimui. Kadangi po kiekvieno komunistų partijos suvažiavimo socializmas vis "brendo", jam reikėjo vis daugiau vietos. Pertvarkymai antrajame aukšte vis nesibaigdavo.
Po 1970 metų kapitalinio remonto muziejus liko be saugyklos. Eksponatai buvo sukišti į avarinį nešildomą namelį. Tuo metu vyko vienkiemių naikinimo vajus. Neturėdamas saugyklos ir transporto, muziejus prarado tūkstančius vertingų eksponatų. Praėjo keliolika metų, kol šalia muziejaus esančiame pastate (Utenio a. Nr.3) palaipsniui buvo įrengta nedidelė saugykla. Pamažu augo muziejaus rinkiniai. 2007 metų pabaigoje Utenos kraštotyros muziejuje buvo 60876 eksponatai. Muziejaus bendras plotas nuo 1948 iki 2002 metų išaugo nuo 24 m2 iki 790,92 m2. Maždaug iki 1990 metų muziejus buvo tarprajoninis (Anykščių, Molėtų ir Utenos). Įkūrus muziejų Molėtuose, o Anykščiuose pradėjus rinkti medžiagą ne tik apie anykštėnus rašytojus, Utenos kraštotyros muziejui liko
Utenos kraštotyros muziejus po rekonstrukcijos 2006 m. tik Utenos rajonas.

2000 - 2001 metais vyko muziejaus kapitalinis remontas su rekonstrukcija. Buvo sujungti abu pastatai, eksponatų saugykla išsikėlė į buvusią slėptuvę (Utenio a. Nr. 15). Architektai Julius Masalskis ir Vytautas Zaranka suprojektavo naują muziejaus ekspoziciją. Baldus naujajai ekspozicijai pagamino Žilvino Malinausko individuali įmonė "Architera". Prasidėjo naujų ekspozicijų rengimas.

Muziejuje vykdomas mokslinis - tiriamasis, leidybinis darbas, vyksta aktyvi parodinė veikla, rengiami edukaciniai užsiėmimai, kultūriniai renginiai.
Šiuo metu muziejuje dirba: vyr. rinkinių saugotoja Bronislava Juknevičienė, muziejininkai - Rolanda GudynienėDalius RibokasMilda Skaisgirienė, etnokultūros specialistas Raimondas Garsonas, bei ekspozicijos prižiūrėtojos Rita Aleknienė ir Zita Lašinskienė. Direktorė - Lilija Jovarienė.