UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com 
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Pratęsta! Paroda eksponuojama iki 2021 m. kovo 31 d. Utenos kraštotyros muziejuje

Fotografiju paroda strumila Daugiau apie autorių >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vieno eksponato istorija. Šv. Juozapas

   Kovo 19 d. minima šv. Juozapo diena. Šv. Juozapas – vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų. 2021-ieji paskelbti šio šventojo metais. 1870 m. popiežius Pijus IX suteikė šv. Juozapui titulą „Visuotinės Bažnyčios globėjas“. Jis garbinamas ir kaip vaikų globėjas. Lietuvoje 20 bažnyčių turi šv. Juozapo titulą, Utenos rajone šv. Juozapo vardu vadinama Leliūnų bažnyčia.
   Utenos kraštotyros muziejuje saugoma viena šv. Juozapo skulptūra. Jos autorius bei sukūrimo metai nežinomi. Šventasis stovi ant postamento, kuriame yra įrašas „S. IOZEF“. Skulptūra (aukštis – 78 cm) buvo dažyta, bet spalvos jau seniai išblukę. Įsigyta 1979 m. iš O. Siminkevičienės, gyv. Pasuojės k., Alantos apyl., Molėtų r.
   Kovo 19 – ir Pempės diena. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius. Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.

Eksponatai iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.

Parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId775039d6f6

Kovo 16-oji – KNYGNEŠIO DIENA

Nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje, 1865 m. rugsėjo 23 d. Rusijos vidaus reikalų ministras P. Valujevas, tęsdamas represijas, išleido aplinkraštį Nr. 141, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip buvo įformintas spaudos draudimas. Pasipriešinimą spaudos draudimui iš pradžių organizavo katalikų bažnyčios atstovai. Vyskupas Motiejus Valančius įkūrė pirmąją žinomą knygnešių organizaciją.
Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Žodžio „knygnešys“ neišversi į kitas kalbas – reikšmę galima tik paaiškinti. Vienas italų kalbininkas šį žodį paaiškino taip: lietuviškumo kontrabandininkas. Lietuvoje gal nebuvo nei vieno miestelio ar bažnytkaimio, kur nebūtų galima įsigyti lietuviškos spaudos Utenos krašte lietuviškumo kontrabandininkų priskaičiuojama apie 50. Kiekviena dabartinė seniūnija turėjo savo knygnešį ir daugybę platintojų. 
Apsimetę el¬getomis, degutininkais, ra¬čiais, daugelis su knygelė¬mis užančiuose, pasermėgiuose, atsargiai siūlydavo lietuvišką raštą kermošiuose, jomarkuose. Šie neturtingi, daž¬niausiai nevedę, siuvėjėliai, mūrininkėliai, dailidės, kryždirbiai buvo kartu ir dvasingi, taurūs idealistai, tikėję šviesesne diena. Tai  jie visi mums atnešė „Aušrą",  tai jie išlaikė gyvą mūsų kalbą, išmokė rašto. Po sukilėlių jie buvo pir¬mieji kovotojai ir pirmieji tremtiniai. (Antanas Gasperaitis).
Utenos kraštotyros muziejuje saugomos knygnešių ir platintojų Motiejaus Balčiūno (Medinio), Antano Deveikio, Dominyko Smičiaus, Antano Radzevičiaus, Antano Zizo nuotraukos, spaudos draudimo laikotarpio maldaknygės bei knygos.
 
Parengė B. Juknevičienė
 
 

Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atveria duris!

nac muz infNuo 2021 m. kovo 16 d., laikantis visų privalomų rekomendacijų, Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atveria duris į ekspozicijas, parodas, edukacinius užsiėmimus, Jums, išsiilgti mūsų lankytojai!  

Operacijų vadovo sprendimas dėl būtinųjų sąlgygų >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS IR PADALINIAI ATNAUJINA LANKYTOJŲ APTARNAVIMĄ

Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val. Paskutinė        mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Utenio a. 33, LT-28248 Utena.
Kontaktai: tel. (8 389) 61 637, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tradicinių amatų centras „Svirnas“:
Darbo laikas: 
pirmadieniais–ketvirtadieniais 8–17 val., penktadieniais 8–15.45 val. 
Pietų pertrauka 12–12.45 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: K. Ladygos g. 18A, LT-28239 Utena
Kontaktai: tel. (8 685) 76 092, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Laisvės kovų muziejus:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 13–17 val., šeštadieniais 9–13 val. 
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Stoties g. 39, Utena.
Kontaktai: tel. (8 670) 79 217, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys V. Valiušio keramikos muziejus:
Darbo laikas:
  antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val. 
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Topolių g. 7 Leliūnai, Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 686 22 807, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.                   

A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba:
Darbo laikas: 
antradieniais–šeštadienis 8–16 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Žaliaduonių g. 8, Juknėnų kaimas Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 611 42 148, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Tauragnų krašto muziejus:
Išankstinė registracija ir informacija
 tel. (8 389) 61 637, 8 610 85 058

Meno centras:
Išankstinė registracija ir informacija
tel. (8 389) 61 637

KĄ TURITE ŽINOTI:

Karantino laikotarpiu Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai savo patalpose vykdo fizinį lankytojų aptarnavimą.

Reikalavimai lankytojams:

  • Vyresni nei 6 metų lankytojai Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose gali būti tik su tinkamai dėvimomis apsauginėmis kaukėmis (dengiančiomis nosį ir burną). Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Lankytojas, nedėvintis apsaugos priemonės dėl šios priežasties, turėtų darbuotojui parodyti neįgalumo nustatymo pažymėjimą. Lankytojai, nedėvintys nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, neaptarnaujami ir paslaugos neteikiamos, išskyrus aukščiau nurodytas išimtis.
  • Į pastatą neįleidžiami lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz. karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
  • Lankytojai prašomi eilėse prie bilietų pardavimų vietų laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo vienas nuo kito (taip pat ir personalo).
  • Lankytojai prašomi laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite arba kosėti ar čiaudėti į sulenktos alkūnės vidinę pusę) ir tinkamos rankų higienos (dažnai plauti rankas vandeniu ir muilu arba naudoti dezinfekcinį skystį).
  • Aplinkos valymas, dezinfekcija ir vėdinimas muziejaus ir padalinių patalpose atliekami keletą kartų per dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis.

Sekite mūsų naujienas socialinėje erdvėje ir Utenos kraštotyros muziejaus svetainėje www.utenosmuziejus.lt

Vaikų piešinių konkursas „Žydinti Lietuva“ prasidėjo! Balsavimas vyksta socialinio tinklo „Facebook“ Utenos kraštotyros muziejaus paskyroje

Elegant Christmas Flower Concert Program Medium

Prisidėk prie istorijos išsaugojimo!

Ocean Motivational Poster MediumMieli muziejaus bičiuliai,
nuoširdžiai dėkojame visiems, remiantiems Utenos kraštotyros muziejų ir skiriantiems 1,2 procento pajamų mokesčio. Jūsų palaikymas labai svarbus, kad mes galėtume kaupti, saugoti, populiarinti Rytų Aukštaitijos kultūros ir istorijos vertybes, organizuoti renginius, pristatyti parodas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kovo 4-oji – šventojo Kazimiero, Lietuvos globėjo diena

   Kazimieras (1458–1484) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Dėl savo pamaldumo, geradarysčių ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Jis – pirmasis Lietuvos šventasis. Dangiškuoju Lietuvos globėju paskelbtas nuo 1636 m., o nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo globėjas. Lietuvoje yra 16 bažnyčių, turinčių šv. Kazimiero titulą.
   Šv. Kazimiero atvaizdas labai dažnai sutinkamas ant šventų paveiksliukų. Juos platino kunigai, dovanodami kalėdojimo metu, vaikams – Pirmosios Komunijos ir kitomis progomis. Žmonės juos įsidėdavo į maldaknyges. Tarpukariu ypač daug šventų paveiksliukų išplatino „Lurdo“ žurnalas, 1938–1940 m. turėjęs didžiausią tiražą tarp visų Lietuvos leidinių. Į kiekvieną žurnalo numerį būdavo įdedamas paveiksliukas, dažnai su maldele. Dauguma šventų paveiksliukų buvo spausdinta užsienyje, o tekstai jau Lietuvoje.
   Sovietmečiu šv. paveiksliukai buvo spausdinami slapta, platinami bažnytinių atlaidų ir kunigų primicijų metu. Paveiksliukai šv. Kazimieru buvo ypač populiarūs, nes jis, kaip Lietuvos globėjas, buvo siejamas su lietuviškumu, nepriklausomybe. Juk būtent Kazimieras du kartus išgelbėjo Lietuvos kariuomenę mūšiuose su Rusija. Utenos kraštotyros muziejuje saugoma nemažai šv. paveiksliukų, yra ir su šv. Kazimiero atvaizdu. Turime pagal garsaus fotografo, kilusio iš Leliūnų, V. Augustino nuotrauką sukurtą atviruką „Vilnius. Šv. Kazimiero bažnyčia“ (padovanojo B. Maigys). Dar vienas atvirukas yra su laišku, kurį Antanui Namikui, muziejaus įkūrėjui, atsiuntė jo brolis Juozas. Atviruką, išleistą šv. Kazimiero 500 metų jubiliejui prisiminti, muziejui padovanojo A. Namiko dukra Veronika Čarneckienė. Šv. paveiksliukus padovanojo Stasė Streikuvienė ir Laima Pakalnytė-Samulienė.

Šv. Kazimiero skulptūrą sukūrė tautodailininkė Anelė Araminienė 1991 m.

Parengė B. Juknevičienė.

Nuotrauka R. Garsono.

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId2bcd051047

Vytauto Valiušio keramikos muziejui – 20!

„Aš, Vytautas Valiušis, nepriklausomos Lietuvos Respublikos pilietis, Utenos apskrities ir rajono Leliūnų seniūnijos gyventojas, tautodailininkas ir verslininkas, daugiau kaip 20 metų visoje Rytų Lietuvoje rinkęs senuosius keramikos ir kaimo buities eksponatus, visą savo surinktą 730 vienetų kolekciją, suremontavęs patalpas ir pats išeksponavęs senojoje Leliūnų mokykloje, dovanoju Utenos kraštotyros muziejui. Tegu ši kolekcija bus šio muziejaus filialas ir ragins mūsų žmones labiau saugoti ir branginti tėvelių ir senelių palikimą“

Vytautas Valiušis

   Taip skambėjo Vytauto Valiušio parašu patvirtintas 2001 m. vasario 2 d. eksponatų dovanojimo aktas, nuo kurio pasirašymo dienos senoji Leliūnų mokykla atvertė naują istorijos puslapį, o Utenos kraštotyros muziejus pasipildė nauju padaliniu. Šiemet Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Vytauto Valiušio keramikos muziejus mini kuklią 20 metų veiklos sukaktį. Skaičiais – kuklus jubiliejus, bet nuveiktų darbų apimtimi bei svarba šie dvidešimt metų buvo itin ženklūs. Muziejaus pastatas, ekspozicijos su metais keitėsi – modernėjo, eksponatų skaičius didėjo, populiarumas augo. Valiušio keramikos muziejuje gražiai dera liaudies buities rakandai, tradicinė keramika ir paties meistro kūriniai, kurių net 400 jis padovanojo muziejui. Likusieji iš beveik 3000 eksponatų – indai ir rakandai, surinkti sąvartynuose, nupirkti. „Galima sakyti, kad sukūriau ne muziejų, o senelių namus puodams. Ir jie čia tikrai laimingi, kitiems suteikia daug džiaugsmo…“, – sakė muziejaus įkūrėjas. Ir tikrai, lankytojai aikčioja, matydami tokią eksponatų gausą ir įvairovę: medžiagų, technikų, formų, dekoro. Iš senosios keramikos pavyzdžių mokėsi ir V. Valiušis, todėl muziejuje galima matyti ir jo sukurtą tradicinę keramiką, ir moderniąją – pasigrožėjimo vertus meno kūrinius, sulaukusius įvertinimo ne tik Lietuvoje. 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kūrybinio turizmo plėtra kuriant keramikos meno centrus Utenoje ir Daugpilyje“ lėšomis renovuotas muziejus, atnaujinta muziejaus ekspozicija, įrengta parodų ir konferencijų salė, mokomosios klasės su visa reikiama įranga. 2020 m. V. Valiušis savo lėšomis ir iniciatyva muziejaus teritorijoje sukūrė parką.
   Šiandien Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose yra toks, kokio norėjo jo įkūrėjas – su įspūdingomis ir lankytojų mėgstamomis ekspozicijomis, vienetiniais ir neįkainojamais eksponatais, edukacijomis, tarptautiniais simpoziumais, aukšto meistriškumo lygio kūrėjų iš visos Lietuvos bei užsienio šalių parodomis, tradiciniais renginiais, išpuoselėta aplinka. O kur dar paties meistro vedamos ekskursijos, kur kiekvienas lankytojas sulaukia dėmesio!

Žengdami į dvidešimt pirmuosius gyvavimo metus laukiame Jūsų, mieli lankytojai, grįžtančių į muziejų lyg į šventę! Dėkojame, kad tikite ir pasitikite kultūra.

Parengė B. Juknevičienė, D. Masiulė

 

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId03ebc6567a

Utenos kraštotyros muziejus skelbia vaikų piešinių konkursą „Žydinti Lietuva“!

154218393 3658381267571634 7152441475146755320 o MediumKovo 11-ąją švenčiame dvi šventes – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir garsios vaistininkės, etnografės, gamtos mokslų daktarės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo sukaktį.

Minėdami šias progas kviečiame visus Utenos miesto ir rajono mokinius nupiešti savo išskirtinį piešinį žolynų ir lietuviškumo tema! Žydinčią Lietuvą pasirinktomis piešimo priemonėmis kurkite ant A3 formato lapų, nupiešę – gražiai nufotografuokite, originalius darbus išsaugokite. Piešinio nuotrauką siųskite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Konkursas vyks socialinio tinklo Facebook Utenos kraštotyros muziejaus paskyroje nuo 2021 m. kovo 11 d. Trims daugiausia „patiktukų“ surinkusių piešinių autoriams įteiksime Muziejaus atminimo dovanėles! Trisdešimt įdomiausių, originaliausių, lietuviškiausių piešinių eksponuosime Utenos kraštotyros muziejaus parodoje, skirtoje Tarptautinei vaikų gynimo dienai birželio mėnesį.

Konkurso „Žydinti Lietuva“ sąlygos trumpai:

  • Konkurse dalyvauja Utenos miesto ir rajono vaikai iki 16 metų;
  • Piešinys turi būti ant A3 popieriaus lapo;
  • Laisvai pasirinkta technika;
  • Piešinio nuotraukoje vaizdas turėtų būti aiškus;
  • Konkurse dalyvaus visi piešiniai, kurių nuotraukos atsiųstos el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. iki š. m. kovo 10 d.
  • Balsavimas vyks nuo kovo 11 iki kovo 19 d.
  • Kovo 20 d., minint tarptautinę Žemės dieną, bus paskelbti balsavimo rezultatai, nugalėtojai, būsimos parodos dalyviai.

Kurkite spalvingą ir žydinčią Lietuvą!

Laukiame jūsų piešinių iki kovo 10-os dienos.

Informacija telefonu (8 389) 61 637

Nepriklausomybės kūrėjai. Apie A. Gasperavičių (Gasperaitį)

Paroda „Tau, Lietuva, kad būtum tik laisva!“ skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Vasario 16-ajai

2021 m. vasario 16–kovo 10 d. paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo – Vasario 16-osios – dienai, Utenos kraštotyros muziejaus languose

Tau Lietuva A3 plakatas naudojimui Medium