UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com 
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Meno centras

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Aukštaitijos tautodailininkų tapybos plenero „Gyvenimo gėlėtos godos“ darbų paroda

Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, Arklių diena

   Manoma, kad šv. Mikalojus gimė 270 m. graikų kolonijoje Pataroje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų auklėjo krikščioniškai bei supažindino jį su Šventuoju Raštu. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį neturtingiesiems miestelėnams. Būdamas labai turtingas nusprendė dalinti savo turtą skurdžiai gyvenantiems. Jis, vaikščiodamas naktimis miestelio gatvėmis, per tvorą permesdavo įvairias dovanas neturtingiesiems.
   Nuo to ir kilo tradicija per Kalėdas dovanoti dovanas nepasiturintiems, o ilgainiui šią gražią tradiciją perėmė ir daugelis žmonių, dovanodami dovanas savo brangiems žmonėms.
   Šv. Mikalojus laikomas kalinių, vargšų bei vaikų globėju daugelyje krikščioniškų šalių, kelių miestų, tarp jų ir Kauno, globėjas. Katalikai šv. Mikalojaus dieną švenčia gruodžio 6 d. (šv. Mikalojus mirė 347 m. gruodžio 6 d.), o stačiatikiai – gruodžio 19 d. Šv. Mikalojus globoja ir keliauninkus, būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena. Lietuvos kaime gruodžio 6-oji nuo seno vadinta Arklių diena. Šią dieną šeimininkai, atsidėkodami už jų sunkų darbą, į ėdžias įdėdavo geresnio pašaro, paberdavo avižų.
   Utenos kraštotyros muziejuje saugoma šv. Mikalojaus Stebukladario ikona, gauta iš Politiškių kaimo, rankšluostis su bėgančiu žirgeliu, išaustas Agnietės Žibėnaitės (Šyvienės) iš Biliakiemio, bei Onos Šuminaitės-Jurkienės (1916–1983) skulptūrėlės, kuriose vaizduojami arkliai. O. Jurkienė yra sakiusi, kad labiausiai mėgo kurti arklių skulptūrėles. („Man niekas daugiau nerūpėjo, tik arkliai, arkliai ir dar kartą arkliai“).

Informaciją parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeIdc14665c28e

ADVENTAS

130123528 852024312226273 7766996813132360537 nSekmadienį, lapkričio 29-ąją, prasidėjo adventas. Tai laikas, skirtas pabendrauti su artimaisiais, su visais susitaikyti, skleisti ramybę ir gerumą. Krikščioniškasis pasaulis, laukdamas Išganytojo atėjimo, maždaug mėnesį iki Šv. Kalėdų tarsi nuščiūva. Keturiais sekmadieniais apibrėžtas periodas prasideda nuo lapkričio 27–gruodžio 3 dienos ir trunka iki pat Šv. Kalėdų.
Šiuo ramybės laikotarpiu, užbaigus pagrindinius, planinius besibaigiančių metų darbus, labai tinkama veikla būtų juos apmąstyti ir įvertinti, pasvarstyti apie ateinančių planus, pagalvoti, ką reikėtų savo gyvenime patobulinti, ko vertėtų atsisakyti. Dabar pats metas prisiminti amžinąsias, tikrąsias vertybes. Metas, skirtas priminti apie buvimą kartu, artimojo pajautimą, laikas padėkoti, atsiprašyti ir susitaikyti.
Senovės žmonių išlikimą lėmė gamta, todėl jie gyveno paklusdami natūraliems ritmams, stebėdami aplinką ir bandydami prie jos prisitaikyti. Kad nesutriktų natūralus gamtos ciklas, advento laiku drausta dirbti kai kuriuos darbus. Jokių pokšėjimų, triukšmingų darbų. Stengdavosi gyventi labai ramiai ir rimtai. Kas buvo nebaigęs atsiskaityti už įvairius darbus, per adventą būtinai atiduodavo visas skolas. Jei būdavo susipykę, kuo greičiau taikydavosi, kad, sugrįžus saulei ir prasidėjus naujam metų ratui, būtų švarūs ir teisūs. Dabar nevalia kirsti medžių, nedera ir genėti. Tikėta, kad medžiuose gyvena vėlės, neišėjusios iš metų rato. Jei tokiomis malkomis pakursi krosnį, liepsna gali sudeginti sodybą. Nepildavo pagalvių, tikėdami, kad varnos žąsyčius ir kitus naminius paukščius išnešios, nekirpdavo avių, nes kito kirpimo vilnos būsią kietos ir šiurkščios, be to, dobilai augsią reti. Per adventą būdavo bijoma atlikti darbus, susijusius su sukimo veiksmu, ir ypač kruopščiai buvo stengiamasi verpti rateliu, malti girnomis, žiesti puodus. Jei sukimosi judesiu atliekamas darbas išeis prastas, gali būti sutrikdytas saulės kelias ir jai bus sunkiau sugrįžti pavasarį. Advento metas – ir griežto pasninko laikas. Žmonės valgydavo daug paprasčiau. Gamindavo valgį iš to, ką turėjo: grūdų, miltų, daržovių, kitų augalinių atsargų. Šiais laikais pilna receptų, ką ruošti iš žuvies, vaisių, kruopų. Vis dėlto per adventą reikėtų laikytis saiko ir nepersivalgyti. Pasninko tradicija tiesiog moko mus, padeda ugdytis įpročius valgyti kuo paprasčiau, lengviau, sveikiau.
Per adventą prasidėdavo vestuviniai užkalbėjimai ir burtai. Šv. Andriejaus vakarą netekėjusios merginos pasiimdavo saują kanapių ir atbulos tris kartus apeidavo šulinį. Manyta, kad tris kartus atbulomis apėjus šulinį ir į jį pasižiūrėjus, galima susapnuoti savo išrinktąjį.
Gruodžio 4-oji – Šv. Barbora, arba Avelių diena. Tą dieną šukuodavo avis. Gruodžio 6-oji – Šv. Mikalojus, anksčiau Arklių diena. Tą dieną jiems nešdavo avižų, sočiai pamaitindavo. Gruodžio 13-oji, Šv. Liucija – Šviesos diena. Nuo šios dienos žmonės stebėjo, kokie bus kitų metų orai. Kokia gruodžio 13-oji, toks sausis. Kokia gruodžio 14-oji, toks vasaris, ir taip toliau iki pat Kūčių.
Per adventą būdavo vaizdingai pasakojami nutikimai, sekamos pasakos. Sakmėse, dainose vaizduota pasaulio sukūrimo istorija. Čia veikia Elnias Devyniaragis, kiškelis, lapė, vilkas.
Dar viena advento tradicija, išpopuliarėjusi XIX–XX a. sandūroje, – advento kalendorius, skirtas skaičiuoti likusias dienas iki Kalėdų. Seniau advento kalendoriai būdavo kitokie. Kiekviename langelyje galėdavai rasti įrašų su įvairiais pamokymais, patarimais, linkėjimais ir užduotimis ką nors tą dieną atlikti, išmokti. Tokiubūdu didžiųjų švenčių laukimas tampa prasmingas ir žaismingas. Ir šiandien kalendorių galime pasigaminti patys namuose iš popieriaus, kartono, dėžučių ir t. t. Advento kalendorius gali būti sukabintas kaip girlianda, sudėtas į eglutės, namelio ar paprasčiausio keturkampio ar trikampio formą.
Iš germanų tautų per Mažąją Lietuvą XX a. pr. atkeliavo advento vainikas. Jis pinamas iš visada žaliuojančių augalų – pušų, eglių, bruknienojų, pataisų. Į vainiką įstatomos 4 žvakės, reiškiančios 4 advento savaites, o uždegamos viena po kitos reiškia Jėzaus gimimo artėjimą, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Adventovainikas tinka visur – tiek miesto bute, tiek kaimo troboje, garbingoje vietoje ant stalo.
Jaukaus Kalėdų laukimo. Skleiskime ramybę ir gerumą. Tai irgi advento tradicija, pasiekusi mus iš žilos senovės. Ir nepajusime, kad jau žiba visos keturios žvakės ir Elnias Devyniaragis ant savo ragų jau atnešė Kalėdas...

Informaciją parengė R. Gaidienė

Nuotraukoje Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija

 

Vieno eksponato istorija. Lietuvos kariuomenė

1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių Lietuvos Taryba dar neturėjo. Pirmasis jos uždavinys buvo į savo rankas perimti krašto valdymą, o kariuomenės kūrimą atidėjo vėlesniam laikui. Lapkričio 4 d. buvo priimtas nutarimas organizuoti miliciją, skirti 1 500 000 markių organizaciniams reikalams, reikalauti paspartinti belaisvių karininkų ir kareivių grąžinimą. 1918 m. spalio 16 d. į Vilnių atvyko pirmieji savanoriai – 16 vyrų.
1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Ši diena dabar minima kaip Lietuvos kariuomenės diena.
Vis dėlto šis nutarimas laukiamo atgarsio ir efekto nesukėlė: spaudoje pasirodę skelbimai stoti į kariuomenę dažnai neatitikdavo realybės, tad dalis atvykusių į kariuomenę, pamatę, kokios skurdžios gyvenimo sąlygas, grįždavo namo.
Artėjant bolševikams Lietuvos Valstybės Tarybos Pirmininkas Antanas Smetona ir Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išvyko į užsienį ieškoti pagalbos. Valstybė trumpai liko be vadovų, bet greitai Mykolas Sleževičius Vilniuje suformavo naują Vyriausybę. Svarbiausias šios Vyriausybės tikslas buvo sukurti kariuomenę ir išvaduoti šalį nuo interventų. Jau 1918 m. gruodžio 27 d. Sleževičius kreipėsi į Lietuvos piliečius kviesdamas ginti Tėvynę. Per mėnesį savanoriais užsirašė apie 3 tūkst. vyrų. Iš viso Nepriklausomybės kovų laikotarpiu Lietuvos kariuomenės gretose kovėsi apie 10 tūkst. savanorių, tarp jų buvo daugiau kaip 250 Utenos krašto vyrų.

Utenos kraštotyros muziejuje saugoma daug savanorių nuotraukų, jų dokumentų, apdovanojimų, kariams priklausiusių daiktų.

Informaciją parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId35708c01a0

Respublikinei Peterburgo armonikų šventei – 10 metų!

Jau praėjo dešimt metų, kai Utenoje 2010 metais įvyko pirmoji respublikinė Peterburgo armonikų šventė. Tuo metu netgi nevadinome šventės pirmąja, nes negalvojome, kad ji taps tradicine. Tiesiog norėjosi į vieną renginį sukviesti visus Lietuvoje Peterburgo armonika grojančius muzikantus, pasižiūrėti, kiek jų yra, pasiklausyti muzikavimo. Žinoma, ir anksčiau koncertuojančių, gerų muzikantų buvo, tačiau koncertų salėse Peterburgo armonika jau daugelį metų skambėjo gana retai ir negausiai.
Šiame filmuke trumpai pristatomi visi penkiose respublikinėse Peterburgo armonikų šventėse groję pavieniai muzikantai, instrumentinės sudėtys, šventės vedantieji. Taip pat po švenčių vykusi leidybinė veikla: kompaktinės plokštelės, knyga, vadovėlis ir Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika įtraukimas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 
 

Tauragnų krašto muziejuje Respublikinė Kazio Šimonio vardo parodos-konkurso laureatų darbų paroda. Kviečiame apžiūrėti parodą virtualiai!

SIMONIO PARODA MediumTauragnų krašto muziejus pristato Aukštaitijos regiono tautodailininkų tapybos, grafikos ir karpinių parodą. Parodos organizatorius – Kupiškio etnografijos muziejus pasidalino parodos-konkurso laimėtojų darbais pagal projektą „Dailininko Kazio Šimonio lietuvybės atspindys liaudies mene“. Kviečiame apžiūrėti parodą virtualiai!

Kviečiame į Aurimo Strumilos fotografijų parodą „Sertifikatai”

Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas projektas „Vaizdo pamokų ciklas: „Amatas – gyvenimo pamatas“

Projektą įgyvendina Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Tradicinių amatų centras „Svirnas“. Projekto tikslas – tautinio paveldo produkto gaminimo eiga nuo žaliavos parinkimo ir paruošimo iki baigtinio gaminio.

Projekto pradžia: 2020. 09. 07.
Projekto pabaiga: 2020.12.18.

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId55939010d3

Utenos kraštotyros muziejų pamatykite virtualiai!

ESFIVP I 1Baigtas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir jo partnerių – 25 Lietuvos muziejų bei Vilniaus pilių teritorijos – projektas „Virtualus muziejus“ (projekto iniciatorė – LNDM filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro vadovė Danutė Mukienė). Nors dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas, tikimės, kad muziejus neliks be lankytojų – Jūs ateisite virtualiai! Virtualiame ture, sukurtame lietuvių ir anglų kalbomis, aplankysite visas muziejaus ekspozicijas, išgirsite pasakojimus ir pamatysite 50 eksponatų, kuriuos atrinko bei aprašė Raimondas Garsonas, Rolanda Gudynienė, Bronislava Juknevičienė, Dalius Ribokas, Milda Skaisgirienė, gido tekstus parengė B. Juknevičienė.
 
Utenos kraštotyros muziejus turai.limis.lt/utena-lt/
Local Lore Museum of Utena turai.limis.lt/utena-en/
 
 

Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose lankytojai neaptarnaujami

Mieli lankytojai, nuo lapkričio 7 d., šeštadienio, vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu, stabdome  paslaugų teikimą Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose. 
Kviečiame sekti mūsų naujienas muziejaus internetiniame puslapyje, Youtube kanale ir socialinėje erdvėje.
 
 

Vieno eksponato istorija. Pyragų diena

1 MediumLapkričio 6-ąją visi geros valios žmonės kviečiami prisijungti prie Pyragų dienos tradicijos. Tai metas, kai visa Lietuva kepa pyragus, dalinasi jais, o paaukotus pinigus skiria paramos projektui „Išsipildymo akcija“

1939 metais, kai Lietuvių katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ Utenos skyrius surengė arbatėlę, Pyragų diena dar nebuvo švenčiama, bet pyragus galima valgyti bet kokia proga!! Septynios merginos (iš kairės): Julė Smičiūtė, Biksaitė, trečia ir ketvirta nežinomos, Paulėnaitė, Elena Žibėnaitė, Elzė Slapšytė – pasikvietė vieną vaikiną ir vaišinosi arbata bei saldumynais. Kodėl jie sakė, kad „čia ne jūsų, bet mūsų“ – belieka tik spėlioti. Visų nuotaika puiki, galbūt ir nekviestų svečių jie nebūtų išvarę.

Nuotrauka iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų, gauta iš Juozo Žilėno (gyv. Biliakiemyje) 2004 m.

 

2020 m. lapkričio 3–30 d. Utenos kraštotyros muziejuje Aurimo Strumilos fotografijų paroda „Sertifikatai”

Fotografiju paroda strumila Daugiau apie autorių >>>