- Naujienos
- Struktūra ir kontaktai
- Informacija lankytojams
- Veiklos sritys
- Paslaugos
- Korupcijos prevencija
- Asmens duomenų apsauga
- Apie muziejų
- Administracinė informacija
- Teisinė informacija
- Atviri duomenys
- Nuorodos
- Edukacija
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra 
Pirkti bilietą
Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje
Utenos miesto istorijos ekspozicija
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Laisvės kovų muziejus
A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba
Tauragnų krašto muziejus
Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras
Tradicinių amatų centras „Svirnas“
Vaizdo pamokų ciklas
Kultūros pasas
Virtualios parodos
Lietuvos muziejų lobiai
Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai
Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte
Piliakalniai Utenos rajone
Virtualus turas
Projektai
„Šviesioji gyvenimo pusė“
Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001
2022 m. projektas „Tradiciniai amatai šiuolaikinėje bendruomenėje“ Nr. 20AM-KU-21-1-05690-PR001
„Muziejų vartai“
„Menų gaudyklė“
„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“
Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p
„Klausinėjantys menai“
Naujienos
2022 m. spalio 4–spalio 22 d. Utenos kraštotyros muziejuje Miglės Križinauskaitės-Bernotienės pardų paroda „Atminties ir laiko erozija“. Parodos atidarymas spalio 4 d. 17.30 val.
Utenos kraštotyros muziejuje (Utenio a. 3) 2022 m. spalio 4 d. (antradienį) 17.30 val. atidaroma personalinė audiovizualinių menų kūrėjos Miglės Križinauskaitės-Bernotienės paroda „Atminties ir laiko erozija“.
Atsiminimai yra asmeninės ir kolektyvinės atminties santaka, paslaptis ir paslapties pasidalinimas. Laiko ir erdvės suformuoti prisiminimai keičia suvokimą apie tai, kas atsimenama, ir tai, kas pamiršta. Parodoje apjungiami kino kūriniai, video projekcijos, kilpos, fotografijos, mikrokoliažai, objektai, kūrybinio proceso refleksijos, šviesos intervencijos galerijos erdvėse – taip siekiant vizualiai stimuliuoti ir artikuliuoti diskusijas apie atminties ribotumo bei laiko tekėjimo sampratas.
Menininkės darbai, kuriems būdingas poetinis, asmeniškas pasakojimas, kalba apie atmintį ir jos trapumą. Prieš̌ mūsų akis kiekvieną akimirksnį dingsta realybė – lieka tik tai, kas išlieka ir suranda vietą prisiminimuose, kurie, tiesa, taip pat nėra amžini ir nekintantys. Žmogus – nuolat mėgina su tuo kovoti. Paroda kaip tik ir atliepia tą, visuomenės neišmatuojamą bandymą̨, išamžinti laiką ir norą viską fiksuoti, konstruoti prisiminimus, apie baimę pamiršti ir būti pamirštiems. Atmintis, kaip ir vizualieji menai, įrėmina mūsų santykį su laiku, žymėdami akimirkas, kurios struktūrizuoja mūsų gyvenimą, o judėjimas ir laikas, nesvarbu, ar tai realu, ar iliuzija, yra esminiai meno elementai.
Parodos kūriniuose susipina autoetnografija ir fikcija, mus supanti realybė ir eksperimentinio meno formos, griaunančios tikrovę ir imituojančios išblėstančius prisiminimus bei tekančio laiko vaizdinius. Eksponuojamuose darbuose gausu metakino užuomazgų ir asmenišku refleksijų, kurios nebūtinai siejasi su realybe – priešingai yra manipuliuotos ir neracionalios – kartais tik fantazijos.
Ši paroda, tai autorės kūrybiniai mėginimai atsigręžti ir dirstelėti į praeities atspindžius, bandymai išbūti dabarties laike ir erdvėje bei atsargus žvilgsnis į ateitį. Tai bandymas megzti dialogą su žiūrovu ir drauge patyrinėti atminties fragmentiškumą̨, kurį atkartoja ir parodoje eksponuojami kūriniai. Taip pat, siekis prisiminti, kad net dokumentika, kuri pretenduoja būti tiesioginiu realybės atspindžiu, yra jau medijuoti vaizdai ir garsai.
Miglė Križinauskaitė-Bernotienė, gimusi 1987 m., yra audiovizualinių menų kūrėja, eksperimentinių, dokumentinių filmų režisierė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Utenoje. 2020 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) ji baigė kino režisūros magistro studijas, o dabar savo meninę ir mokslinę veiklą tęsia meno doktorantūros studijose (LMTA), kuriose gilinasi į asmeniškojo kino kūrybines strategijas, jas taiko savo kūrybinėje praktikoje bei tyrinėja autoetnografinį eksperimentinį dokumentinį kiną.
Kūrėjos darbai apima kelias disciplinas: fotografiją, koliažą, eksperimentinius ir dokumentinius, analoginius bei skaitmeninius judančius vaizdus. Menininkė abstrakčias idėjas renkasi perteikti per subjektyvų ir asmeninį pasakojimo būdą. Jos kūryboje įprastai gvildenamos atminties ir laiko temos, o dokumentalumas persidengdamas su eksperimentalumu, kuria hybridiškumo pojūtį. Kūrėjos darbai nuolat aktyviai rodomi tarptautiniuose eksperimentinio kino festivaliuose visame pasaulyje.
Rėmėjai:
Utenos rajono savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba
2022 m. rugsėjo 30 d. 17 val. A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje „Šaltinių trio“ koncertas
2022 m. rugsėjo 30 d. 17 val. Utenos kraštotyros muziejus kviečia susitikti Juknėnuose – mes ir vėl turime Jums dovanų! Rugsėjį sutikę su „Kauno fortepijoninio trio“ ir baritono Giedriaus Prunskaus pasirodymu, jį išlydime „Šaltinių trio“ koncertu Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje, Juknėnuose, Žaliaduonių g. 8, Utenos r.
Projekto „Išvesiu aš tave už miesto...“ koncerto programoje skambės autorinės dainos, teatrinės istorijos, taip pat Jūsų laukia premjera – pagal Antano Miškinio eiles sukurta daina.
Šalyje gerai žinomi aktoriai Emilija Latėnaitė, Gabrielė Malinauskaitė ir Juozas Gaižauskas nestinga talentų. Susibūrę į dainuojamosios poezijos grupę „Šaltinių trio“ stebina žiūrovus dovanodami tikro garso ir tikro jausmo pasirodymus. Ruduo, autentiška sodybos aplinka, ore tvyrantis krentančių lapų kvapas ir sielos gelmes paliečianti dainuojamoji poezija – visa tai laukia Jūsų.
Kad reginys būtų dar jaukesnis, kviečiame nepamiršti šiltesnių drabužių.
Laukiame visų 2022 m. rugsėjo 30 d. 17 val. Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje, Žaliaduonių g. 8, Juknėnuose, Utenos r.
Renginys nemokamas!
Projektą finansuoja Utenos rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Projekto partneris – Utenos kultūros centras, projekto draugai – Utenos radijas, „Utenos diena“, laikraštis „Utenis“.
2022 m. rugsėjo–spalio mėn. Utenos kraštotyros muziejuje edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“
Lietuvių kalbos instituto edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“ – tai kilnojamoji ekspozicija, aktyviai keliaujanti po Lietuvos ir užsienio mokyklas. Paroda, skirta žaismingai pristatyti svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros pasiekimus, supažindinti su lietuvių kalbos istorija, skatinti pasididžiavimą lietuvių kalba, atskleisti jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste bei pristatyti lietuvių kalbą užsieniečiams, 2022 m. rugsėjo–spalio mėnesiais eksponuojama Utenos kraštotyros muziejuje (Utenio a. 3, Utena).
Ekspoziciją sudaro unikalūs, interaktyvūs eksponatai – kalbos žaislai, leidžiantys kiekvienam paliesti kalbą rankomis ir pačiam pajusti jos savitumą. Interaktyvus indoeuropiečių kalbų medis – tai eksponatas (kuriame kalbų šeimos – tai medžiai, o kalbos – vaisiai), leidžiantis iš arčiau susipažinti su gausia indoeuropiečių kalbų įvairove, suteikiantis galimybę pačiam atrasti kalbų ryšius ir panašumus, atskleidžiantis, kurios šeimos kalbomis pasaulyje kalbama daugiausia, kurios kalbos jau yra išnykusios, kaip šiame kontekste atrodo lietuvių kalba. Šviečiantys eksponatai (akis ir musė), kuriais žaidžiama dėlionės principu, leidžia pažinti lietuviškų žodžių atitikmenis kitose pasaulio kalbose, kalbų genetinę bendrystę ir bendrą kilmę. Simbolinis žodynas – šviečiantis eksponatas su atverčiamais žodžiais – pristato pasirinktų žodžių kilmę, t. y. ar jie buvo paveldėti, pasiskolinti iš kaimynų, sukurti žymių asmenybių. Parodą taip pat sudaro interaktyvi lietuvių kalbos abėcėlė – kiekvienos lietuviškos raidės antspaudai su jų kilmės aprašais (lotyniškos, čekiškos, originalios lietuviškos, pagal lenkų analogiją pasidarytos raidės), atspindinčiais tautos kultūrinę raidą ir istoriją. Magnetinis žemėlapis su žodžiais leidžia dėlioti ir pamatyti, kokius žodžius lietuviai paskolino kitoms kalboms (estų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, vokiečių). Apie kiekvieną eksponatą išsamiai pasakoja pastatomi stendai.
Nors ši edukacinė paroda parengta žaidimo principu, ji patiks ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Atvykite į Utenos kraštotyros muziejų ir palieskite lietuvių kalbą rankomis!
Norintiems apsilankyti su grupe - reikalinga išankstinė registracija:
el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. (8 389) 61 637.
2022 m. rugsėjo 23 d. 17.30 val. Laisvės kovų muziejuje „Partizaniškas pavakarys“
2022 m. rugsėjo 16 d. 17.30 val. Utenos kraštotyros muziejuje vyks projekto „Tegyvuoja laisva Ukraina!“ poeto Vainiaus Bako karo poezijos vakaras „Išskleisk giedrą dangų“
2022 m. rugsėjo 13 d. 17.30 val. Utenos kraštotyros muziejuje knygos pristatymas
Utenos kraštotyros muziejus pristato dramatišką išeivijos skulptoriaus P. Gasparonio gyvenimo istoriją ir kūrybą.
Utenos kraštotyros muziejuje rugsėjo 13 d. 17.30 val. vyks knygos „Pranas Gasparonis: svarstyklės persviro meno pusėn“ pristatymas. Knygoje pirmą kartą išsamiai pristatomas iš Utenos krašto kilusio inžinieriaus, karininko, skulptoriaus P. Gasparonio (1910–2005) gyvenimo kelias, atvedęs prie dailės studijų, analizuojama tautiniais motyvais persmelkta autoriaus modernistinė kūryba. Leidinys gausiai iliustruotas, papildytas autentiškais Antrojo pasaulinio karo pabaigos liudininko prisiminimais.
Unikali vokiečių okupacijos laikotarpio istorinė medžiaga
P. Gasparonis buvo Nepriklausomos Lietuvos, vėliau – Lietuvos Vietinės rinktinės karininkas, todėl Lietuvą užėmus sovietams pasitraukė į Vokietiją, galiausiai ilgiems metams apsistojo Jungtinėse Amerikos valstijose. „Šios knygos herojaus gyvenimo istorija yra gana tipinė dipukų kartos žmogaus istorija, tačiau šiandieninių pasaulinių iššūkių kontekste ji nuskamba naujai, įkvepia drąsos nepalūžti sunkiomis aplinkybėmis, nepasiduoti, išlikti savimi“, sako knygos sudarytoja, menotyrininkė Deima Žuklytė-Gasperaitienė.
Knygos prieduose publikuojami anksčiau neskelbti Gasparonio tarnavimo Lietuvos Vietinėje rinktinėje prisiminimai „Nevalios keliais“ – juos užrašė pasitraukęs į Vokietiją. Dienoraščio formatu atkurtuose pasakojimuose greta asmeninių pasitraukimo iš Lietuvos detalių pristatoma kariška kasdienybė, susirėmimai su Armija Krajova, kalėjimo Salaspilio koncentracijos stovykloje sąlygos ir kita istoriniu požiūriu vertinga medžiaga.
P. Gasparonis buvo Nepriklausomos Lietuvos, vėliau – Lietuvos Vietinės rinktinės karininkas, todėl Lietuvą užėmus sovietams pasitraukė į Vokietiją, galiausiai ilgiems metams apsistojo Jungtinėse Amerikos valstijose. „Šios knygos herojaus gyvenimo istorija yra gana tipinė dipukų kartos žmogaus istorija, tačiau šiandieninių pasaulinių iššūkių kontekste ji nuskamba naujai, įkvepia drąsos nepalūžti sunkiomis aplinkybėmis, nepasiduoti, išlikti savimi“, sako knygos sudarytoja, menotyrininkė Deima Žuklytė-Gasperaitienė.
Knygos prieduose publikuojami anksčiau neskelbti Gasparonio tarnavimo Lietuvos Vietinėje rinktinėje prisiminimai „Nevalios keliais“ – juos užrašė pasitraukęs į Vokietiją. Dienoraščio formatu atkurtuose pasakojimuose greta asmeninių pasitraukimo iš Lietuvos detalių pristatoma kariška kasdienybė, susirėmimai su Armija Krajova, kalėjimo Salaspilio koncentracijos stovykloje sąlygos ir kita istoriniu požiūriu vertinga medžiaga.
Žymių išeivijos asmenybių portretų kūrėjas
P. Gasparoniui apsigyvenus Los Andžele jo likimo svarstyklės, paties žodžiais tariant, „persviro meno pusėn“ – 54-erių inžinierius ryžosi pradėti išsvajotas dailės studijas. Jų metu gavo klasikinį akademinį skulptoriaus išsilavinimą. Didelė vėlesnės autoriaus kūrybos palikimo dalis – rašytojų Bernardo Brazdžionio, Alės Rūtos, Jurgio Gliaudos, disidento Simo Kudirkos ir kitų žymių išeivijos veikėjų portretai. Kaip teigia menotyrininkė D. Žuklytė-Gasperaitienė, laisvesnėse, modernistine raiška pasižyminčiose kompozicijose menininkas perteikė laisvės, tėvynės, šeimos temas. Be to, jo kūrybiniame palikime – ir itin originalūs stilizuoti Rūpintojėlio atvaizdai.
Greta profesionaliosios dailės darbų menininkas užsiėmė ir tautodailės dirbinių kūrimu. Jo sukurtas kryžius iki šių dienų stovi Los Andželo Šv. Kazimiero parapijos šventoriuje, lietuvių kapinėse „Forest Lawn“ glaudžiasi virš 80-ties P. Gasparonio sukomponuotų antkapinių lentų.
Leidinyje pristatomos įvairiapusiška Gasparonio veikla, apžvelgiamas visuomeninis menininko veiklos laukas, padedantis geriau pažinti Kalifornijoje klestėjusį lietuvių kultūrinį gyvenimą.
P. Gasparoniui apsigyvenus Los Andžele jo likimo svarstyklės, paties žodžiais tariant, „persviro meno pusėn“ – 54-erių inžinierius ryžosi pradėti išsvajotas dailės studijas. Jų metu gavo klasikinį akademinį skulptoriaus išsilavinimą. Didelė vėlesnės autoriaus kūrybos palikimo dalis – rašytojų Bernardo Brazdžionio, Alės Rūtos, Jurgio Gliaudos, disidento Simo Kudirkos ir kitų žymių išeivijos veikėjų portretai. Kaip teigia menotyrininkė D. Žuklytė-Gasperaitienė, laisvesnėse, modernistine raiška pasižyminčiose kompozicijose menininkas perteikė laisvės, tėvynės, šeimos temas. Be to, jo kūrybiniame palikime – ir itin originalūs stilizuoti Rūpintojėlio atvaizdai.
Greta profesionaliosios dailės darbų menininkas užsiėmė ir tautodailės dirbinių kūrimu. Jo sukurtas kryžius iki šių dienų stovi Los Andželo Šv. Kazimiero parapijos šventoriuje, lietuvių kapinėse „Forest Lawn“ glaudžiasi virš 80-ties P. Gasparonio sukomponuotų antkapinių lentų.
Leidinyje pristatomos įvairiapusiška Gasparonio veikla, apžvelgiamas visuomeninis menininko veiklos laukas, padedantis geriau pažinti Kalifornijoje klestėjusį lietuvių kultūrinį gyvenimą.
Knygos pristatymo renginys
Rugsėjo 13 d. 17:30 Utenos kraštotyros muziejuje vyks leidinio pristatymas. Jo metu knygos sudarytoja D. Žuklytė-Gasperaitienė pasakos apie P. Gasparonio kūrybinį kelią, jo skulptūros ryšius su Lietuvos daile. Skulptoriaus brolis, kraštotyrininkas ir rašytojas Antanas Gasperaitis pasidalins prisiminimais apie P. Gasparonio gyvenimą Lietuvoje, išlaikytus ryšius su gimtine.
Rugsėjo 13 d. 17:30 Utenos kraštotyros muziejuje vyks leidinio pristatymas. Jo metu knygos sudarytoja D. Žuklytė-Gasperaitienė pasakos apie P. Gasparonio kūrybinį kelią, jo skulptūros ryšius su Lietuvos daile. Skulptoriaus brolis, kraštotyrininkas ir rašytojas Antanas Gasperaitis pasidalins prisiminimais apie P. Gasparonio gyvenimą Lietuvoje, išlaikytus ryšius su gimtine.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Utenos rajono savivaldybė ir privatūs rėmėjai.
Projekto partneriai „Utenos diena“ ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Projekto partneriai „Utenos diena“ ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
2022 m. rugsėjo 10 d. 17 val. A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje renginys, skirtas rašytojo Pulgio Andriušio 115-osioms gimimo metinėms
2022 m. rugsėjo 8–spalio 10 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Reginos Skomskienės akvarelių paroda
2022 m. rugsėjo–spalio mėn. Utenio aikštės stiklo galerijoje keramikės Eglės Skradžiūtės ir „Molio sesės“ keramikos darbų paroda
Utenio aikštės stiklo galerijoje svečiuojasi keramikės Eglės Skardžiūtės keramikos darbai.
Trumpai apie autorę:
Gimiau 1971 11 29 Varėnoje, Ramutės ir Almanto Skardžių šeimoje. Esu vyriausia iš penkių vaikų. 1978–1989 m. mokiausi Nemenčinės vidurinėje mokykloje, 1990–1994 m. studijavau psichologiją Vilniaus universitete. Gyvenu Vilniuje. Keramikos pradėjau mokytis iš savo sesių Linos ir Vaivos Skardžiūčių. Dirbu sesių keramikos dirbtuvėse Jūžintuose, Rokiškio r., todėl su sesėmis sukūrėme internetinę svetainę „Molio sesės“, kur eksponuojame savo kūrybos nuotraukas, dalijamės informacija apie dalyvavimą mugėse ar parodose, bendraujame.
Parodinėje veikloje dalyvauju nuo 2020 m. Sesės yra mano pirmosios kritikės ir patarėjos. Dalijamės dirbtuvėmis, technologiniais atradimais ir idėjomis, bet kiekviena turime savitą kūrybos stilių. Mano svarbiausi kūriniai – iš raudono molio, lipdomi nenaudojant formų, glazūruoti įvairiaspalvėmis glazūromis. Pradėjau lipdyti nuo smulkių dirbinių – katinukų, ežiukų, sagų, pramokusi ėmiausi saldaininių, dubenėlių gamybos, o dabar pristatau „močiutes-angelus“.
Visos mano močiutės yra apie mane, bet kartu ir apie Jus, nes gerumas, širdies šviesa yra universalios savybės. Mano močiutės sparnuotos gerumu, išmintimi ir polėkiu. Man labai pasisekė – turėjau nuostabius senelius – kantrius, rūpestingus, mylinčius. Neatsimenu nei draudimų, nei barimo. Vaikystės kaimą atsimenu kaip visišką laisvę, saugumą, meilę. Mano močiutės ryši skareles. Mes dar atsimename tokias močiutes. Mūsų močiutė turėjo pilną lagaminėlį skarelių – kasdienių, šventinių... Kitos močiutės nesėdi sūpynėse. Vienos tarsi atėjusios iš mūsų kaimų ir miestelių, kitos – egzotinės išvaizdos, su aukštais kuodais, įsegtais auskarais. Visos su suknelėmis. Visoms prilipdyti balti sparneliai...
Angeluose-močiutėse žmonės atpažįsta save. Kiekviena „močiutė“ – ryšys su vaikyste. Močiutė – „nubrozdintų kelių užkalbėtoja“ – primena tuos laikus, kada ji susižeidusį vaiką sūpavo, ramino. Čia pat – „katinų močiutė“, „vaikystės svajonių globėja“, „pagalvių purentoja“, „bulviakasio fėja“, „skaniausios sriubos virėja“, „ožiukų tramdytoja“, „vištų močiutė“... Kelios močiutės įsitaisiusios ant sūpynių. Viena iš jų – skalbėja, kuri supdamasi tarsi sako, kad gyvenimas turi džiuginti, todėl pramogas reikia derinti su darbu.
Daugiau informacijos apie mano ir sesių kūrybą galite rasti https://www.facebook.com/molioseses/.
Paroda veiks 2022 m. rugsėjo–spalio mėnesiais
2022 m. rugsėjo 2 d. 17.30 val. Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje
Utenos kraštotyros muziejus rudens pradžiai paruošė Jums puikią dovaną – Kauno fortepijoninio trio ir baritono Giedriaus Prunskaus koncertą Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje Juknėnuose, Žaliaduonių g. 8, Utenos r. Projekto „Išvesiu aš tave už miesto...“ koncerto programoje skambės lietuvių kompozitorių vokalinė ir instrumentinė muzika, dainos A. Miškinio literatūrinės premijos laureatų tekstais.
Štai ką apie būsimą koncerto programą sakė viena iš Kauno fortepijoninio trio atlikėjų, pianistė Lina Krėpštaitė: „Sakoma, kad muzika prasideda ten, kur baigiasi žodžiai. Visgi kartais būna ir taip, jog žodžiai, susidūrę su muzika, nesibaigia, jie virsta nuostabiu meno kūriniu – daina. Šiame koncerte pakviesime pasiklausyti A. Miškinio literatūrinės premijos laureatų bei kitų lietuvių poetų tekstais sukurtų dainų bei instrumentinių kūrinių. Romantiškos ir aštrios, melancholiškos ir kunkuliuojančios aistra, beprotiškai greitos ir tarsi sustingusios, rimtos ir šmaikščios – tokios tos poetų eilės, tad ir koncerte netrūks įvairiausių nuotaikų, emocijų ir spalvų.“
Kauno fortepijoninis trio per daugiau kaip dešimt savo veiklos sezonų koncertavo ne tik Kaune ar Kauno regione, bet ir Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei daugybėje festivalių ir koncertų salių Lietuvoje – Tytuvėnuose ir Vilniuje, Dubingiuose ir Klaipėdoje, Šiauliuose ir Paliesiaus dvare bei daugelyje kitų koncertų vietų.
O rugsėjo 2-ą Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė) bei Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas Giedrius Prunskus Antano ir Motiejaus Miškinių sodyboje Juknėnuose atliks išskirtinę šiam renginiui parengtą programą, kur skambės ne tik dainos pagal Utenos rajono savivaldybės įsteigtos Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatų eiles, bet ir trio prašymu specialiai šiam koncertui aranžuota kompozitorės, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Zitos Bružaitės sukurta viena iš dainų poeto Antano A. Jonyno tekstais. Taigi klausytojų laukia ir puiki muzikinė programa, ir naujos aranžuotės premjera, ir staigmenos sodybos erdvėse.
Belieka tik atvykti!
Laukiame visų 2022 m. rugsėjo 2 d. 17.30 val. Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje, Žaliaduonių g. 8, Juknėnuose, Utenos r.
Renginys nemokamas!
Projektą finansuoja Utenos rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Projekto partneris – Utenos kultūros centras, projekto draugai – Utenos radijas, „Utenos diena“, laikraštis „Utenis“.
2022 m. rugpjūčio 27 d. Utenos kraštotyros muziejuje renginiai, skirti Utenos miesto šventei
„Laimingi laiko neskaičiuoja!“, todėl kviečiame ir Jus neskaičiuoti laiko, praleisto muziejuje. Susitikime rytoj, rugpjūčio 27 d., nuo 11 iki 19 val. Siūlome: šiaudinių sodų pynimo edukaciją (o gal labiau meditaciją) su tautodailininkėmis Zita Indriūniene ir Irena Eitminavičiene, žolynų magiją su talentinga menininke Edita Kušleikiene bei Tauragnų krašto muziejaus kultūrinių veiklų koordinatore Daiva Kviklyte, škaplierių audimo meną su sertifikuota tradicinių amatų meistre Aleksandra Stasytiene, siuvimo bei siuvinėjimo džiaugsmą su Zita Lašinskiene, poezijos žavesį su Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininke Rimanta Gaidiene bei Laisvės kovų muziejaus padalinio vadove Regina Zapolskiene. Kaipgi be skonių – Tradicinių amatų centro „Svirnas“ padalinio vadovė Dalia Urbonienė vaišins meduoliais (meduolių kepimo demonstracija) bei Tauragnų krašto žolynų arbata, o Vytauto Valiušio keramikos muziejus rytoj atsidurs po Utenos kraštotyros muziejaus stogu, ir tai – dar ne viskas! Jūsų lauks pasikeitęs muziejus: nauja ekspozicija, kitokios erdvės, Kirdeikių plenero dalyvių darbų paroda „Žolinė'22“, konkurso dalyvių siųstų fotografijų paroda „Muziejus laike / Laikas muziejuje“. Ateikite ir pamatykite patys!
Būsime, lauksime, bendrausime, susitiksime, pasakosime visą dieną, nes čia esame mes, nes čia - yra Muziejus!
14 val. vyks Vytauto Šemelio leidinio apie akmenskaldystę pristatymas, o 16 val. susitiksime su parodos „Netyrinėju. Tapau.“ autoriumi Arvydu Baltrūnu.
Visos veiklos keis viena kitą visą dieną – užsukite, sugrįžkite, atsiveskite draugų!
Tiek daug mes turime Jums parodyti, pamokyti, padovanoti – laukiame Jūsų rytoj nuo 11 iki 19 val. Iki malonaus susitikimo muziejuje!
2022 m. rugpjūčio mėnesį Tauragnų krašto muziejuje Valdo Mintaučkio fotografijų paroda „Utenos kamerinis teatras“
