Naujienos

2021 m. spalio 5–27 d. Utenos kraštotyros muziejuje Utenos apskrities konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas 2021“

• Spausdinti
• El. paštas

2021 m. spalio 4–28 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje tautodailės paroda, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 55-čiui

• Spausdinti
• El. paštas

2021 m. spalio 2 d. Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje

• Spausdinti
• El. paštas

2021 m. rugsėjo 24 d. Utenos kraštotyros muziejuje bendraminčių sueiga-konferencija

• Spausdinti
• El. paštas

Kalvių kaimo kryžius

• Spausdinti
• El. paštas

   Mediniai kryžiai pati gausiausia paminklų grupė Lietuvoje. Kryžių puošyba įvairi. Rytų Aukštaitijoje plito gausiai puošti kryžiai su koplytėlėmis, dekoruoti įvairiais simboliais. 
   Kryžiai buvo statomi kaimų ribose ar kaimo pakelėse, sodybose. Jie atliko Dievo apsaugos, globos paskirtį, padėkos ar prašymo aukas ir ilgainiui tapo bendruomenės maldos ir susitikimo vieta. Pagal paprotį prie pašventinto kryžiaus reikėjo sukalbėti trumpą maldelę, vyrai praeidami turėjo nukelti kepurę. Religinių švenčių metu vykdavo pamaldos, giedamos giesmės.
   Utenos kraštotyros muziejuje eksponuojamas gražus, gausiai ornamentuotas Kalvių kaimo (Alantos sen.) kryžius, darytas meistro Vinco Gavėno (1906-1998) iš gretimo Janonių k. (Skiemonių sen.). Kryžius buvo pastatytas 1943 m. kaimo jaunimo iniciatyva. Verčiant kryžių, rasti užkasti kryžiaus statymo dokumentai. Viso trys lapai (33x21 cm ir 14,4x20,4 cm), rašyti ranka, mėlynu rašalu, kuris nuo drėgmės išsiliejęs ir sunkiai įskaitomas, lapų pakraščiai ornamentuoti. Viename lape – testamentas, kitame – aukotojų sąrašas. 1986 m. rugpjūčio 5 d. viesulas kryžių apgadino ir jis buvo atgabentas į muziejų.
   Pagal giminaičio Gintauto Šimonio pasakojimą, Vincas Gavėnas buvęs visų galų meistras. Dirbęs ir iš geležies, ir iš medžio įvairius namų apyvokos daiktus, yra padaręs net kankles, namuose susikonstravęs malūną, kur susimaldavęs miltus. Vincas buvęs ramus, bendraujantis ir aplinkinių mėgstamas žmogus.
   Kalvių kaimo kapinaitėse stovi dar vienas Vinco Gavėno 1940 m. darytas kryžius. Kartu su tėvu padarė ir pastatė kryžių Skiemonyse. Kryžius buvo dailus, aukštas, ornamentuotas, bet pokary stribų sunaikintas.
   Utenos kraštotyros muziejuje saugoma Vinco Gavėno drožta šv. Aloyzo skulptūrėlė iš Želtiškių k. (Skiemonių sen.) kryžiaus. 
   2001 m. UNESCO kryždirbystę pripažino pasauliniu nematerialaus paveldo šedevru.

Nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių.

Parengė muziejininkė Milda Skaisgirienė

METŲ KERAMIKO KŪRYBINĖ PREMIJA

• Spausdinti
• El. paštas

     Utenos rajono savivaldybė 2019 metais įsteigė Metų keramiko kūrybinę premiją, kuri skiriama konkurso būdu, atsižvelgiant į komisijos vertinimą. Pirmuoju premijos laureatu tapo kaunietis menininkas Gediminas Šibonis, konkursui pateikęs įspūdingo dydžio ir aukštos meninės kokybės keraminį indą.

2021 m. rugsėjo 17–18 d. renginiai, skirti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metams

• Spausdinti
• El. paštas

2021 m. rugsėjo 14–30 d. Utenos kraštotyros muziejuje A. Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“

• Spausdinti
• El. paštas

Lietuvos kultūros veidai 

Utenos kraštotyros muziejuje rugsėjo 14–30 dienomis vyks vieno garsiausių portretinio žanro kūrėjų – fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, kurioje įamžinti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirta paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, pirmą kartą buvo eksponuota š.m. kovo 5–18 d. Vilniaus skaitmeninėse miesto vitrinose (125 portretai), o vasarą pradėjo kelionę per Lietuvą – liepos 6–30 d. buvo eksponuojama Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ ir rugpjūčio 6 – rugsėjo 8 d. Birštono muziejuje.

Utenos kraštotyros muziejus pastaruoju metu stengiasi aktyviai pristatyti net tik uteniškių ir kraštiečių meninę kūrybą, bet ir sudaryti sąlygas muziejaus svečiams susipažinti su garsiais Lietuvos menininkais, gyvenančiais ir kuriančiais kituose Lietuvos regionuose, miestuose ir plačiai žinomais ne tik savame krašte, bet ir pasaulyje.

„Paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“ – tai ne tik galimybė pažinti dalelę menininko Algimanto Aleksandravičiaus kūrybos, bet ir priminti, suteikti žinių, o kai kam galbūt sudaryti sąlygas patirti atradimo džiaugsmą, susipažįstant su iškiliais Lietuvos kultūros ir meno žmonėmis – nacionalinės premijos laureatais. Kviečiu ir tikiuosi, kad muziejaus svečiai pasinaudos šia proga ir mėgausis galimybe patirti visai greta jų atsiveriančiais meno pasaulio žmonių gyvenimo fragmentais“, – džiaugiasi Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė.

Parodoje išvysime išskirtinius, per kelis dešimtmečius Algimanto Aleksandravičiaus nufotografuotų, pripažinimą, aukščiausią įvertinimą ir garbingiausią apdovanojimą už kultūros ir meno kūrinius pelniusių nepriklausomos Lietuvos šviesuolių portretus. Ekspozicijoje Utenoje – 30.

„Daugiau nei tris dešimtmečius savo idėjomis, veikla ir darbais Lietuvą kūręs ir kuriantis mūsų šalies intelektualinis branduolys vertas ypatingos pagarbos ir dėmesio. Šių išskirtinių asmenybių vertybės, ryškūs kūriniai ir ypatingas kūrybinis potencialas ne tik praturtina Lietuvos kultūrą, istoriją, aplinką, bet ir telkia bei skatina ja domėtis, įkvepia didžiuotis savo valstybe“, – sako parodos iniciatorius Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

Šis unikalus, solidžios apimties Lietuvoje ir Europoje garsaus fotografo Algimanto Aleksandravičiaus – geriausio Baltijos šalių ir Europos portretisto apdovanojimus pelniusio, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario, projektas išpildytas labai konceptualiai. Daugiau nei šimtą personalinių parodų surengusio fotomenininko ir šešiolikos fotoalbumų autoriaus dėmesio centre – žmonės. Portretai stebina jų kūrėjo įžvalgų aštrumu ir išskirtiniu talentu.

„Pats nustebau savo fotoarchyve radęs 125 Nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų portretus. Tai tikras lobis! Tai mūsų iškiliausieji, išskirtiniai savo kūrybine energetika bei talentu meno pasaulio atstovai, turintys savo gerbėjų ir mokinių, kurių ne vieną yra paskatinę kūrybiniam skrydžiui ar kilniam poelgiui. Žavimės jų kūryba ir su pagarba pasakojame vaikams ir anūkams, kad tai – žmonės, kuriantys Lietuvąׅ. Džiugu, kad kasmet laureatų gretas papildo šeši nauji menininkai. Akivaizdu – mes turime ateitį", – džiaugdamasis, kad gyvena su jais viename laike ir galėjo įamžinti šiuos pamatinius tautos riedulius, sako taip pat Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotografas A. Aleksandravičius.

Kasmet Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, kaip aukščiausiu išskirtinio menininko braižo ir kūrybos pripažinimu, įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat per visą gyvenimą sukurti kūriniai. Premijos laureatus, įvertinusi visuomenės pateiktų kandidatų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrenka ir iki 6 premijų skiria speciali komisija. Nuo 1989 m. šiomis premijomis apdovanota daugiau kaip 200 asmenų.

Parodos iniciatorius – Vilniaus kultūros centras.