Vieno eksponato istorija. Lietuviai Sibire III
Utenos kraštotyros muziejuje sukaupta daugiau kaip 700 eksponatų, pasakojančių tremtinių ir politinių kalinių istorijas. Tai daiktai, fotonuotraukos, dokumentai, piešiniai. Dalis jų eksponuojama Laisvės kovų muziejuje, kiti saugomi fonduose.
Nuotraukoje – trys tremtiniai broliai Vilkickai: stovi iš kairės Kamilius, Vladas ir Juozas. Tremties vieta Bolšoj Ingut gyvenvietė Krasnojarsko krašte.
Kitoje nuotraukoje – tremtinės Elena Varaneckaitė ir Aldona Jonuškaitė 3-ojo kilometro gyvenvietėje Krasnojarsko krašte.
Elena Varaneckaitė ir Kamilius Vilkickas susitiko ten, Krasnojarsko krašte. 1957 m. spalio 2 d. susituokė. Apie tai liudija sutuoktuvių pažymėjimas, išduotas kunigo Juozo Gusto. Gyvuliniuose vagonuose išvežti į nežinią, tremtiniai nepalūžo, neprarado vilties. Daug jų buvo jauni, jie norėjo draugauti, mylėti, kelti vestuves Merginos puošėsi... Jos tokios gražios... tik taip netinka atšiaurus fonas už merginų nugarų. Įsižiūrėkit – jų neturėjo ten būti! Nė vieno iš 350 tūkstančių, išvežtų iš Lietuvos.
Vieno eksponato istorija. Lietuviai Sibire II
Politinį kalinį Joną Barkauską vardadienio proga sveikina sesuo Vilija, linkėdama sugrįžti į Tėvynę, atrasti paparčio žiedą – ir tada pasibaigs visi vargai. 1954 m. birželio 24 d.
Politinį kalinį Joną Barkauską vardadienio proga sveikina sesuo Adelė. 1955 m. birželio 24 d. Atvirukas išsiųstas iš Spasko, Karagandos sritis, Kazachija.
Jonas Barkauskas vardinių proga sveikina Joną ir Oną Tartilus, gyvenančius Jaurelių vienkiemyje (netoli Vaikutėnų). Sveikinimas išsiųstas iš iš Spasko lagerio 1955 m. birželio 10 d.
Atvirukus-sveikinimus buvusi politinė kalinė Stasė Tartilaitė-Barkauskienė perdavė muziejininkui, kraštotyrininkui Alfonsui Streikui, 1977–1984 m. dirbusiam Utenos kraštotyros muziejuje. S. Tartilaitė, g. 1926 m. Daugailių progimnazijos mokytoja, apkaltinta ryšių su partizanais palaikymu, 1948 m. gruodžio 8 d. suimta ir nuteista 10 metų lagerio. Į tėviškę grįžo 1956 m. liepos 5 d.
Vieno eksponato istorija. Lietuviai Sibire
Šis atvirukas – vienas iš tūkstančių, kuruos per ilgus tremties ir kalinimo metus nupiešė ir artimiesiems į Lietuvą adresavo tremtiniai ir politiniai kaliniai, išvežti į Sibiro mirtį. Iš Tėvynės į nežinią prievarta iškeliavo 350 tūkstančių senų ir jaunų, vyrų ir moterų. Jų laiškai ir atvirukai šiandien mums liudija liūdesį, skausmą, ilgesį ir didelę VILTĮ.
Politinė kalinė Angelė Mikulėnaitė-Dulskienė 1953 m. balandžio 19 d. iš Intos lagerio vardinių proga pasveikino savo mamą. A. Mikulėnaitė gimė 1928 m. Katlėrių kaime. Ji ir jos seserys rėmė partizanus. Gyvenamojo namo rūsyje 1950 m. buvo įrengtas bunkeris. Saugumiečiai sužinojo apie bunkerį, ir A. Mikulėnaitė bei jos sesuo Ona buvo nuteistos 25 m. lagerio. Angelė iš lagerio paleista 1956 m. birželio 8 d. , Ona – tų pačių metų birželio 13 d. Sesuo Jadvyga suėmimo išvengė, išvykdama į Vilnių. (B. Juodzevičius, Žadėjom laisvę tau parnešti. Utena, 2007).
2020 m. birželio 5 – liepos 4 d. Utenos kraštotyros muziejuje paroda iš kunigo Jurgio Kazlausko kolekcijos
