UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com 
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Meno centras

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

2018 m. lapkričio 13 d. kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“, (Aušros g. 47, Utena) 9 val. projekto „Šviesioji gyvenimo pusė“ savanorių mokymai

Mokymai 11 13 Medium

2018 m. lapkričio 6 d. Projekto „Šviesioji gyvenimo pusė“ mokymai

sviesioji gyvenimo puse logo2018 m. lapkričio 6 d. Kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ ( Aušros g. 47, Utena) mokymų konsultantas Šarūnas Dignaitis vedė seminarą „Motyvacija savanorystei bei tarpusavio ryšio kūrimas ir bendradarbiavimas“.
Pagrindinės mokymų temos:
1. Savanorystė – kas, kam ir kaip? Gilesnis savanorių susipažinimas ir gerųjų patirčių pasidalinimas bei motyvacija dirbti.
2. Ryšio kūrimas – kaip užmegzti ryšį, taip atskleidžiant potencialą mokymuisi bei abipusiam bendradarbiavimui tarp savanorio ir dalyvio?
3. Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos numatome, ir paieškos jiems spręsti. Pamatų sustatymas: kaip mes pradedame, kokią kartelę keliame sau bei žmonėms, su kuriais dirbsime?
4. Komandos treniruotė – kaip mes, dirbdami individualiai, galime palaikyti vieni kitus ir, kilus iššūkiams, ieškoti sprendimų kartu.
Aktyviai dalyvaudami mokymų veiklose, 30 savanorių suvokė, kad savanorystės išmokti negalima, bet, pasirinkus tokį kelią, būtina mokytis veikti komandoje, derinti interesus, kurti ryšį tarp savanorio ir žmogaus su negalia, įveikti kylančius iššūkis.

2018 m. lapkričio 7 d. 16 val. Utenos kraštotyros muziejuje susitikimo popietė „Prisiminkime medžio drožėją iš Kaniūkų Praną Rimiškį“

2018 11 07d Rimiskis MediumFilmo „Dievo Paukštisˇ pristatymas Utenos kraštotyros muziejuje >>>

V. Juknio reportažas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2018 m. lapkričio 5 - gruodžio 3 d. dailininkės Irenos Meištaitės akvarelių paroda „Kokia graži tėvyne...“ Utenos kraštotyros muziejuje. Parodos atidarymas lapkričio 8 d. 16 val.

                      

VTB Plakatas 1 Medium

 

 Daugiau apie autorę >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Utenos kraštotyros muziejus kviečia dalyvauti savanoriškoje veikloje. Registracija iki lapkričio 5 d.

Skelbimas savanoriai Medium Savanorio registracijos anketa >>>

2018 m. spalio 18 d. nuo 13 iki 18 val. Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Tradicinių amatų centre „Svirnas" Vilniaus dailiųjų amatų asociacija pristato renginį „Netradicinis tradicijų marketingas“

44079456 440934742977341 8699138649511428096 n

Darbotvarkė:

13–14:30 val. paskaita „Kokią reikšmę turi Žiedinės ekonomikos ir Darnios aplinkos kūrimas versle ir mene". Lektorė Vaida Griškevičienė. VšĮ RV Agentūra direktorė, Ekologinio dizaino asociacijos vadovė, aplinkosauginio konkurso „Kita forma" iniciatorė.

15–16 val. kūrybinės dirbtuvės „Eko keramika iš kavos tirščių: dekoratyvinių medalių gamyba", lektorė Rūta Kukevičienė, dizainerė, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytoja, „Eko dizaino studijos" įkūrėja ir vystytoja.

16–17 val. „Medinių kaleidoskopų gamyba", lektorius Žilvinas Stankevičius, industrinės ir ekologinės krypties dizaineris, kūrėjas.

17–18 val. „Tradicinė liaudies grafika: medžio raižiniai", lektorė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, tradicinės liaudies grafikos - karpinių, medžio raižinių - amatų puoselėtoja.

Registracija: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba 8 685 76092 (Tradicinių amatų centras „Svirnas", K. Ladygos g.

2018 m. spalio 9 - lapkričio 3 d. kraštiečio, šviesios atminties dailininko Leopoldo Surgailio tapybos ir piešinių paroda Utenos kraštotyros muziejuje. Parodos pristatymas spalio 11 d. 16 val.

201810 plakatas Surgailis Leopoldas sklaidai Ut MediumLeopoldas Surgailis (1928–2016) – moderniosios lietuvų tapybos klasikas. Kartu su dailininkais Antanu Gudaičiu, Jonu Švažu, Vincu Kisarausku ir kitais septintajame XX a. dešimtmetyje jis atnaujino lietuvių tapybą, atnešė į ją ekspresiją, dekoratyvumą, ryškias spalvas. Pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis buvo lietuvių liaudies menas. Iš medinės liaudies skulptūros sėmėsi šventųjų siužetų („Archangelis Mykolas”, „Šv. Jurgis”, „Rūpintojėlis” ir kt.), jos primityvo stilistika pastūmėjo prie individualaus braižo sukūrimo. Surgailio darbus neklystamai atpažįstame iš drąsios figūrų deformacijos, groteskinės ekspresijos, savito kolorito. Jis nutapė peizažų, artimųjų, draugų portretų, užvis labiau mėgo daugiafigūrę kompoziciją „Užgavėnės” su tradicinių folkloro personažų eisena. Surgailio kūryboje mažai siužetų, pagrindinis dėmesys sutelktas į stiprios, gaivališkos raiškos paieškas, dekoratyvumą.

Leopoldas Surgailis gimė ir užaugo Utenoje. Turėjo puikų baritono balsą, tad baigęs gimnaziją negalėjo apsispręsti, ką rinktis – dailę ar solinį dainavimą, nuo 1945 m. lygiagrečiai studijavo tapybą Valstybiniame dailės institute ir vokalą LSSR konservatorijoje. Dailė laimėjo, 1952 m. Surgailis baigė Dailės institutą. 1960–2008 m. su pertrauka dėstė Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija), buvo Tapybos katedros profesorius. Surengė asmeninių parodų Vilniuje, Kaune, Utenoje, Berlyne, dalyvavo respublikinėse, „Grupės 24” parodose Vilniuje, Paryžiuje, Ture, Stokholme, Rygoje ir kt. Surgailio kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Ludwigo muziejus Kiolne (Vokietija), Ščecino dailės muziejus (Lenkija), Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

Skaityti daugiau...

2018 m. rugsėjo 26 d. 15 val. 30 min. Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Laisvės kovų muziejuje sonetų ir dainų popietė „TAVOJI SIELA LIETUVON ATĖJUS“

20180913 170539 Medium

           Apie ką mūsų skaitomi sonetai?

           Apie rudenį, aukštą ramybės dangų, apie žmogaus sielą, jo širdį, prisisunkusią aistros ir aitraus ilgesio,

           apie dieviškąjį nieką, apie didžiulę vienatvę, irstančią tikrovę, apie lietų, medį, paukštį, šleikštų melo pieną,

           užmarštį ir atmintį, apie šaltą svetimą namą, apie benamius gatvėse, valkatas prie upių, apie žodžius, kurie

           tikisi neklysti, bet nėra atsargūs...

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=96#sigFreeIdebb65187f7

V. Mintaučkio nuotr.

Apie renginį >>>

2018 m. rugsėjo 7 – spalio 10 d. Utenos kraštotyros muziejuje menininkės Rūtos Šipalytės keramikos paroda MIESTAI. KELIAUJANTYS NAMAI (fragmentai)

Ruta Sipalyte Medium

Ši paroda – tai autorės naujausio projekto „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentų ir ankstesnių kūrinių susijusių šia tema derinys.

Meninio projekto „Miestai. Keliaujantys namai“ temą suponavo  šiuolaikinio pasaulio dinamiškumas, jo poveikis visoms žmogiškosios būties sferoms. Projekte suponavo meninio projekto temą „Miestai. Keliaujantys namai“. Projekte siekiama „žvilgtelėti“ į urbanizacijos bei technologijų bumo įtaką kasdienybei, laiko ir erdvės santykio kaitą, kai informacijos perpildytoje sociokultūrinėje erdvėje geografiniai atstumai netenka reikšmės, o gyvenimas tampa ypač judrus, skatinantis nuolatinę kūrybinės ir gyvenamosios erdvės kaitą. Tokiame kontekste ryškėja klausimas – kur yra tikrieji namai? Savo kompozicijomis svarstau, kiek žmogui svarbu išsiugdyti „vidinių namų“ pajautą, ar dažnai pasaulio pilietis ilgisi „savo namų“.

„Keliaujantys namai“ yra „vidiniai namai“ – tai, ką mes turime omenyje sakydami „esu namie“. Būdama svečiose šalyse kartais pasijuntu netvirtai, reikia laiko prisitaikyti prie naujos realybės. Tuomet man svarbu „grįžti į namus“, aktualizuoti jausmą „esu namie“, išlaikyti savo kultūrinį identitetą, o praturtinus jį naujomis patirtimis neprarasti autentiškumo. Todėl pajauta „esu namie“ keliauja kartu su manimi visur po pasaulį – didžiulius miestus, meno centrus ir pan.

Namas, avilys, buveinė visuomet asocijuojasi su gyvybingumu, jaukumu, saugumu. Tokiame kontekste „namai“ įsikūnija asmenyje, tampa tarsi gyvi ir keliauja mumyse visur ir visada; jie keliauja kitoje žmogaus dimensijoje, kitoje realybėje – žmogaus širdyje. Šios kelionės dovanoja begalę išgyvenimų, asociacijų, kurias perteikiu kompozicijose „Keliaujantys namai“, „Visada su manimi“, „Ten ir čia“, „Ateinu“, Viduje“, „Žydintys“, „Ilgai laukus dar palauk“ ir kitose.

 

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=96#sigFreeId171e310343

R. Šipalytės nuotr.