UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com 
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Meno centras

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

2020 m. rugpjūčio 3–rugpjūčio 31 d. VII Marianos Veriovkinos simpoziumo dalyvių darbų paroda

Utena UTYAN krasmuziejuje 2 Medium  Parodos anotacija >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

Pristatome Tauragnų krašto muziejaus muziejininkę Liną!

117173704 119128713224103 8676133430085480210 o Medium  Esu naujoji Tauragnų krašto muziejininkė Lina. Įsikūriau „Raganos buveinėje“ – Eugenijai Šimkūnaitei skirtoje ekspozicijų erdvėje. Čia vyksta edukacijos žiniuonės mokslu paremtomis sveikatos, vaistažolininkystės temomis, pasakojama apie Tauragnų miestelio ir jo apylinkių istoriją, gamtą, svarbius kultūros paveldo objektus.
  Antrame aukšte su lankytojais keliaujame į Tauragnų krašto muziejaus erdvę, kur senosios fotografijos byloja apie miestelio istoriją, žymius apylinkėse gyvenusius žmones, sovietizacijos laikus, yra atkurtas poeto Teofilio Tilvyčio kambarėlis. Antrojoje salėje rengiamos meno parodos. Lauke prie muziejaus visus pasitinka Šimkūnaitės gėlių darželis ir dubenuotasis akmuo.
  Lankytojus lydžiu ir į Gesės vyšnių sodą, kuris įkurtas Eugenijos Šimkūnaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Šimtas baltai žydinčių vyšnių – pavasarį labai laukiamas reginys. Netoliese esančiose kapinaitėse ilsisi ir pati Eugenija Šimkūnaitė.
  Tik dabar man šis kraštas atveria savo iki šiol nepažintus lobius. Žiūriu, kaip tyvuliuoja Tauragnas, klausausi padavimų ir sakmių apie Slibino guolį, Labės ežero turtus, Moko akmenį, visus kitus velniapėdžius, vyžus, laumės akmenis, einu gatvele, kuri anksčiau vadinosi „Žydų ulyčela“, atsimušu į kalnelį su mediniu kryžiumi partizanams, užkopiu į Taurapilio piliakalnį ir suprantu – esu ne vietinė, dar ne viską žinau, bet šis kraštas savo grožiu ir turtinga istorija kalbina kiekvieną.         

Tad kviečiu apsilankyti muziejuje!

Svarbi informacija lankytojams

nac muz infPrimename, kad nuo rugpjūčio 1 d. vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai į muziejų ir padalinius bus įleidžiami tik su nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis.

Lietuvos nacionalinio muziejaus pav.

 

 

 

 

 

 

 

 

2020 m. rugpjūčio 2 d. 14 val. A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje Antano Miškinio literatūrinės premijos įteikimas

 

FB IMG 1596313119456 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vieno eksponato istorija. Amuletas

A 714 7 Medium

Visais laikais amuletai buvo priemonė apsisaugojimui nuo nelaimių ar kitokio blogio: ligų, piktos lemties ar negeros akies. Kadangi amuletai buvo nešiojami nuo senų laikų, jų įvairovė nepaprastai didelė. Pirmykštis žmogus, nudobęs žvėrį, užsikabindavo jo dantų vėrinį sau ant kaklo, tikėdamas, kad žvėries galia persiduos jam. Viduramžiais tikėta, jog nešiojantis kadagio uogų, itališkų riešutų, rūtos šakelę, galima išsaugoti sveikatą ir gyvybingumą. Lietuvoje amuletai žinomi nuo neolito. Dažniausiai gaminti iš gintaro, aptinkami laidojimo paminkluose.

Utenos kraštotyros muziejuje saugomas raginis-geležinis amuletas, rastas Ruklių senkapio (Utenos r.) turtingame XVI amžiau II pusės vyro kape.

Tai apskrito pjūvio elnio (?) rago smaigalys. Per viršutinę rago dalį pervertas geležinis strypelis. Jo galai įverti į geležinės kilpelės apskritimais išlenktus galus. Kilpelė buvo pakabinta ant nedaug išlenkto geležinio strypelio vieno kilpelinio galo. Kitas kilpelinis galas įvertas į suplotą geležinę grandį, kurią užmaudavo ant diržo. Amuletas buvo nešiojamas užkabintas ant diržo.

XIV–XV amžiuje lietuvių kapuose randama amuletų iš lokių nagų ir ilčių. Raginis-geležinis amuletas – iki šiol vienintelis toks radinys, žinomas Lietuvoje.

2020 m. liepos 20–rugpjūčio 5 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje fotografijos darbų paroda „Leliūnų krašto žmonės”

lel Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2020 m. liepos 15 – rugsėjo 8 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose simpoziumo Anagama LT 2020 kūrinių paroda. Parodos atidarymas liepos 15 d., 16 val.

108129663 776717729733279 1937270306264446385 o Medium  Daugiau apie parodą >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2020 m. liepos 4–rugpjūčio 1 d. paroda iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų

UKM SKL 1 1 page 0 Medium

2020 m. liepos 15–16 dienomis Tradicinių amatų centre „Svirnas”

107668090 1200717490288249 8728718158948896025 o 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2020 m. birželio 23 - liepos 18 d. Germos Meilienės paroda „Laisvalaikio spalvos“

2020 06 12 07 18 UKM