UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Pirkti bilietą

tiketa logo 01 Medium

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte

 denar1

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

2022 m. projektas „Tradiciniai amatai šiuolaikinėje bendruomenėje“ Nr. 20AM-KU-21-1-05690-PR001

Brown Typography Initial BS Logo Medium

„Menų gaudyklė“

Asset 3Spalvotas Medium

 

 

 

 

 

 

Projekto veiklos >>>

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Balandžio 27-oji – Lietuvos medicinos darbuotojų diena

1918 m. balandžio 27 d. Lietuvos valstybės Tarybos sprendimu buvo įkurta Sveikatos komisija. Garbė ir pareiga rūpintis savo šalies žmonių sveikatos apsauga tuo metu buvo patikėta tautos patriarchui daktarui Jonui Basanavičiui, inžinieriui profesoriui Steponui Kairiui ir kunigui Justinui Staugaičiui bei vėliau prie jų veiklos prisijungusiam daktarui Jurgiui Aleknai, tapusiam Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento direktoriumi. Medicinos darbuotojų diena oficialiai įteisinta 2004 m. Sveikiname Utenos rajono ir visos šalies medikus – gydytojus, slaugytojas bei kitus medicinos darbuotojus, savo gyvenimą paskyrusius sveikesnės visuomenės kūrimui.

15 įdomių faktų apie sveikatos priežiūrą Utenos apskrityje ir rajone:

  1. Utenos krašte sveikatos priežiūros įstaigų pradžia – XIX a. pab., kai mieste buvo įkurtas valdžios išlaikomas felčerio punktas, dirbo laisvai praktikuojantys gydytojai Otonas Šreiberis ir Ščerbakovas.
  2. 1909 m. gydytojo Antano Vadopalo pastangomis atidaryta Utenos ligoninė.
  3. 29 metus (paskirtas 1922 m.) Utenos ligoninėje dirbo chirurgas Česlovas Norvila.. Į pensiją išėjo sulaukęs 88-ių metų.
  4. Iki Pirmojo pasaulinio karo Utenoje gydytojais dirbo daugiausia žydai, kurie 1914 m. pasitraukė į Rusiją.
  5. 1933 m. į Uteną atvyko gydytojas Antanas Grigelis. Jis buvo pirmasis ligoninės rentgenologas.
  6. Tarpukariu per metus ligoninėje gydydavosi 1200–1300 ligonių.
  7. Gydymas ligoninėje buvo mokamas. Už parą reikėdavo mokėti 4 Lt, o už procedūras, vaistus, operacijas, gipso tvarsčius tekdavo mokėti atskirai. Mažos operacijos kainuodavo 10–60 Lt, didelės – nuo 60 iki 250 Lt. Už gimdymą reikėjo mokėti 25 Lt, gipso tvarstis kainavo 10–60 Lt, apšvitinimas kvarco lempa – 5 Lt, apsilankymas ambulatorijoje – 3 Lt.
  8. Medicinos darbuotojų atlyginimai: 1935 m. ligoninės vedėjo mėnesinis atlyginimas 750 Lt (su priedais 1458 Lt), chirurgo – 600 Lt, akušerės – 260 Lt (su priedais 339 Lt), medicinos sesers – 190 Lt (233 Lt), slaugytojos – 130 Lt (148 Lt).
  9. Apskrityje buvo 12 sveikatos punktų, iš jų aštuoniuose dirbo gydytojai: Aluntoje, Anykščiuose, Daugailiuose, Inturkėje, Molėtuose, Tauragnuose, Užpaliuose, Vyžuonose.
  10. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai iki 1943 m. rugpjūčio mėn. buvo palikę nemokamą gydymą.
  11. 1945 m. pr. gydytoja stomatologė Birutė Grigelienė suorganizavo Raudonojo Kryžiaus medicinos seserų kursus, kurie 1954 m. peraugo į Respublikinę Utenos medicinos mokyklą.
  12. Iki 1974 m. Saldutiškyje, Tauragnuose, Užpaliuose veikė ligoninės.
  13. 1990 m. pradėta statyti nauja penkiaaukštė poliklinika.
  14. Pirmoji vaistinė Utenoje įsteigta 1847 m.
  15. 1922 m. Tauragnuose vaistinę įsteigė Pranas Šimkūnas. Joje dirbo ir Eugenija Šimkūnaitė.

Eksponatai iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų

Parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=144#sigFreeIdd7afb3d41e

Vieno eksponato istorija. Šv. Jurgis

Balandžio 23 d. minime šv. Jurgio vardadienį ir švenčiame Jurgines, lietuvišką pavasario žalumos šventę. Lietuvoje šv. Jurgis – antrasis globėjas po šv. Kazimiero, laikomas dar ir valstybės bei riterių globėju. Lietuvių mene vaizduojamas jojantis ant žirgo ir rankoje laikantis ietį, kuria duria į po kojomis besirangantį slibiną – blogio ženklą. Utenos kraštotyros muziejuje saugomi du paveikslai su šv. Jurgiu. Vieną nupiešė tremtinė Elena Vilkickienė (Varaneckaitė), kitą – tremtinys Viktoras Čėpva ir padovanojo E. Vilkickienei. Matyt, neatsitiktinai tremtinių pirštuose paveiksluose pavaizduotas šv. Jurgis, ir tikrai suprantame, kas darbų autoriams buvo tas blogis, su kuriuo kovoja šventasis. Tarpukario Lietuvoje berniukai dažnai buvo krikštijami Jurgio vardu, šventojo vardas suteikiamas gatvėms. Vilniaus miesto centre 19 a. pab.–1930 m. buvo šv. Jurgio gatvė, 1866–1920 m. ir Gedimino prospektas vadinosi šiuo vardu. 2018 m. buvusiai šv. Jurgio gatvei pavadinimas sugrąžintas. Ar Utenoje buvo šv. Jurgio gatvė – žinių nėra. 2018 m. Lietuvoje 60-iai berniukų tėvai suteikė Jurgio vardą. Utenos r. 1990–2018 m. Jurgio vardas nesuteiktas nė vienam naujagimiui.

Utenos rajone šv. Jurgio titulą turi Vyžuonų ir Tauragnų bažnyčias.

Eksponatai iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.

Parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=144#sigFreeId5f890a261d

.

1880 m. balandžio 20 d. gimė Jurgis Tilvytis-Žalvarnis – kunigas, poetas, švietėjas

   J. Tilvytis gimė Gaidžių kaime, Tauragnų valsčiuje, Utenos apskrityje. Šeimoje augo 13 vaikų, Jurgis buvo vyriausias. Šeimoje nestigo savitarpio paramos, dievobaimingumo ir poezijos. Net keli Tilvyčių vaikai mėgo eiliuoti arba tapo poetais: vyriausias sūnus Petras, jauniausias –Teofilis, sesuo Jadvyga ir Jurgis. Tiesa, sesuo poezijos knygų neišleido, nugalėjo polinkis į vienuolystę. Petras, paveldėjęs tėvų ūkį Gaidžių kaime, mėgo kurti humoristines daineles apie kaimynus. Duonos Tilvyčiams taip pat užteko, o kunigas Jurgis pasirūpindavo, kad būtų ko ir ant duonos užsitepti. Brolis taip pat rūpinosi ir jaunesniųjų vaikų mokslais. J. Tilvytis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, už atsisakymą skaityti maldą rusų kalba iš Mintaujos gimnazijos pašalintas, mokslus tęsė Rusijoje. 1903 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigu šventintas per jauniausiojo brolio Teofilio krikštynas, taigi šeimoje buvo dviguba šventė. J.Tilvytis ryžtingai propagavo blaivybės ir švietėjiškas idėjas, eiles pasirašinėjo Žalvarnio slapyvardžiu, o jas spausdino „Lietuvių laikraštyje“ (tai literatūros, mokslo ir politikos savaitraštis, ėjęs 19041906m. Sankt Peterburge, pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalbaRusijoje, išėjęs po spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimo). Žalvarnio eiles atmintinai mokėsi ir jo parapijiečiai, ir šeimos nariai.
„Dora, mokslas ir tvirtybė / Yra mūsų ginklas /
Prieš juos svietiška suktybė / Tai tik voro tinklas“.
   J. Tilvytis vikaravo Krinčine (miestelis dab. Pasvalio r.), Tauragnuose. Nuo 1908 m. Paįstrio klebonas, aktyviai ėmęsis Paįstrio Marijos vardo bažnyčios statybos. Klebonavimo Paįstryje metais J. Tilvytis suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, į kurį susibūrė apie 300 narių, įsteigė „Saulės“ mokyklą, įkūrė bibliotekėlę su skaitykla.
   Nuo 1916 m. Šėtos (dab. Kėdainių r.) bažnyčios rektorius. Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. 1922 m. visą savo turtą paaukojo seserims kazimierietėms, pats įstojo į vienuolių marijonų ordiną ir išvyko į Marijampolę. Nuo 1927 m. Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčios rektorius. Čia jis tapo misionieriumi, steigė elgetoms prieglaudas. Išleido poezijos rinkinius „Dienelei brėkštant“ (1909), „Daujėnai“ (1910), „Paįstriečiai“ (1910), „Palaimintas triūsas“ (1912), „Rūtų saujelė“ (1912), libretą „Per skausmus į laimę“ (1912). Parašė pavasarininkų ir blaivininkų himnus. Didžiausias darbas – „Giesmynas“, į 500 puslapių sudėtos 322 giesmės, iš jų 94 – sukurtos paties kunigo.|
   Mirė staiga, 1931 m. gruodžio 24 d., sakydamas pamokslą per mirusio vienuolio laidotuves Panevėžio katedros kapinėse. Palaidotas Marijampolėje. J. Tilvyčio-Žalvarnio, jo tėvų, gimtųjų namų bei Tilvyčio gatvės Panevėžyje nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų. Naudota literatūra: Daiva Vilkelytė, „Žmogus, spėjęs tik į vieną traukinį“, žurnalas „Legendos“, 2021 m. Nr. 2.

Parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=144#sigFreeId87aa5e16dc

2021 m. balandžio 2–30 d. Utenos kraštotyros muziejuje Utenos rajono tautodailininkų darbų paroda

plakatas 03 1 Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2021 m. balandžio 2–30 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Žydrūno Šlajaus grafikos darbų paroda „Vasara“

0001 Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2021 m. kovo 30–gegužės 30 d. Tauragnų krašto muziejuje Editos Kušleikienės darbų paroda „Pavasario žolynų apžavai“

EKPARODA1 page 0001 Medium

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tradicinių amatų centras „Svirnas“ kviečia

164432204 1407617029598293 1943068392025391621 o Medium

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pratęsta! Paroda eksponuojama iki 2021 m. kovo 31 d. Utenos kraštotyros muziejuje

Fotografiju paroda strumila Daugiau apie autorių >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vieno eksponato istorija. Šv. Juozapas

   Kovo 19 d. minima šv. Juozapo diena. Šv. Juozapas – vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų. 2021-ieji paskelbti šio šventojo metais. 1870 m. popiežius Pijus IX suteikė šv. Juozapui titulą „Visuotinės Bažnyčios globėjas“. Jis garbinamas ir kaip vaikų globėjas. Lietuvoje 20 bažnyčių turi šv. Juozapo titulą, Utenos rajone šv. Juozapo vardu vadinama Leliūnų bažnyčia.
   Utenos kraštotyros muziejuje saugoma viena šv. Juozapo skulptūra. Jos autorius bei sukūrimo metai nežinomi. Šventasis stovi ant postamento, kuriame yra įrašas „S. IOZEF“. Skulptūra (aukštis – 78 cm) buvo dažyta, bet spalvos jau seniai išblukę. Įsigyta 1979 m. iš O. Siminkevičienės, gyv. Pasuojės k., Alantos apyl., Molėtų r.
   Kovo 19 – ir Pempės diena. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius. Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.

Eksponatai iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.

Parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://www.utenosmuziejus.lt/?start=144#sigFreeId775039d6f6

Kovo 16-oji – KNYGNEŠIO DIENA

Nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje, 1865 m. rugsėjo 23 d. Rusijos vidaus reikalų ministras P. Valujevas, tęsdamas represijas, išleido aplinkraštį Nr. 141, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip buvo įformintas spaudos draudimas. Pasipriešinimą spaudos draudimui iš pradžių organizavo katalikų bažnyčios atstovai. Vyskupas Motiejus Valančius įkūrė pirmąją žinomą knygnešių organizaciją.
Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Žodžio „knygnešys“ neišversi į kitas kalbas – reikšmę galima tik paaiškinti. Vienas italų kalbininkas šį žodį paaiškino taip: lietuviškumo kontrabandininkas. Lietuvoje gal nebuvo nei vieno miestelio ar bažnytkaimio, kur nebūtų galima įsigyti lietuviškos spaudos Utenos krašte lietuviškumo kontrabandininkų priskaičiuojama apie 50. Kiekviena dabartinė seniūnija turėjo savo knygnešį ir daugybę platintojų. 
Apsimetę el¬getomis, degutininkais, ra¬čiais, daugelis su knygelė¬mis užančiuose, pasermėgiuose, atsargiai siūlydavo lietuvišką raštą kermošiuose, jomarkuose. Šie neturtingi, daž¬niausiai nevedę, siuvėjėliai, mūrininkėliai, dailidės, kryždirbiai buvo kartu ir dvasingi, taurūs idealistai, tikėję šviesesne diena. Tai  jie visi mums atnešė „Aušrą",  tai jie išlaikė gyvą mūsų kalbą, išmokė rašto. Po sukilėlių jie buvo pir¬mieji kovotojai ir pirmieji tremtiniai. (Antanas Gasperaitis).
Utenos kraštotyros muziejuje saugomos knygnešių ir platintojų Motiejaus Balčiūno (Medinio), Antano Deveikio, Dominyko Smičiaus, Antano Radzevičiaus, Antano Zizo nuotraukos, spaudos draudimo laikotarpio maldaknygės bei knygos.
 
Parengė B. Juknevičienė
 
 

Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atveria duris!

nac muz infNuo 2021 m. kovo 16 d., laikantis visų privalomų rekomendacijų, Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atveria duris į ekspozicijas, parodas, edukacinius užsiėmimus, Jums, išsiilgti mūsų lankytojai!  

Operacijų vadovo sprendimas dėl būtinųjų sąlgygų >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS IR PADALINIAI ATNAUJINA LANKYTOJŲ APTARNAVIMĄ

Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val. Paskutinė        mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Utenio a. 33, LT-28248 Utena.
Kontaktai: tel. (8 389) 61 637, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tradicinių amatų centras „Svirnas“:
Darbo laikas: 
pirmadieniais–ketvirtadieniais 8–17 val., penktadieniais 8–15.45 val. 
Pietų pertrauka 12–12.45 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: K. Ladygos g. 18A, LT-28239 Utena
Kontaktai: tel. (8 685) 76 092, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Laisvės kovų muziejus:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 13–17 val., šeštadieniais 9–13 val. 
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Stoties g. 39, Utena.
Kontaktai: tel. (8 670) 79 217, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys V. Valiušio keramikos muziejus:
Darbo laikas:
  antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val. 
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Topolių g. 7 Leliūnai, Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 686 22 807, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.                   

A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba:
Darbo laikas: 
antradieniais–šeštadienis 8–16 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Žaliaduonių g. 8, Juknėnų kaimas Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 611 42 148, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Tauragnų krašto muziejus:
Išankstinė registracija ir informacija
 tel. (8 389) 61 637, 8 610 85 058

Meno centras:
Išankstinė registracija ir informacija
tel. (8 389) 61 637

KĄ TURITE ŽINOTI:

Karantino laikotarpiu Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai savo patalpose vykdo fizinį lankytojų aptarnavimą.

Reikalavimai lankytojams:

  • Vyresni nei 6 metų lankytojai Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose gali būti tik su tinkamai dėvimomis apsauginėmis kaukėmis (dengiančiomis nosį ir burną). Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Lankytojas, nedėvintis apsaugos priemonės dėl šios priežasties, turėtų darbuotojui parodyti neįgalumo nustatymo pažymėjimą. Lankytojai, nedėvintys nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, neaptarnaujami ir paslaugos neteikiamos, išskyrus aukščiau nurodytas išimtis.
  • Į pastatą neįleidžiami lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz. karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
  • Lankytojai prašomi eilėse prie bilietų pardavimų vietų laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo vienas nuo kito (taip pat ir personalo).
  • Lankytojai prašomi laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite arba kosėti ar čiaudėti į sulenktos alkūnės vidinę pusę) ir tinkamos rankų higienos (dažnai plauti rankas vandeniu ir muilu arba naudoti dezinfekcinį skystį).
  • Aplinkos valymas, dezinfekcija ir vėdinimas muziejaus ir padalinių patalpose atliekami keletą kartų per dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis.

Sekite mūsų naujienas socialinėje erdvėje ir Utenos kraštotyros muziejaus svetainėje www.utenosmuziejus.lt

Vaikų piešinių konkursas „Žydinti Lietuva“ prasidėjo! Balsavimas vyksta socialinio tinklo „Facebook“ Utenos kraštotyros muziejaus paskyroje

Elegant Christmas Flower Concert Program Medium