Edukaciniai užsiėmimai Tradicinių amatų centre „Svirnas“
Trumpas paslaugos aprašymas: Greičiau meilė išgaruos, nei meduolis supelys... Meduoliai – tai XIV a. kartu su prieskoniais atsiradęs saldėsis iš medaus ir miltų. Meduolius kepdavo dideliais tešlos lapais ir lapą sulaužydavo. Yra išlikęs egzotiškas vokiečių pasakojimas apie tai, kaip meduolių prekiautojai, sulūžus vežimui, vieną meduolio lapą panaudojo vietoj rato. Tik vėliau pradėti formuoti įvairių formų meduoliai. Meduoliai tapo ir lietuvių tradiciniu kepiniu, jie kepami nuo Šv. Mikalojaus ir šv. Kalėdų iki Šv. Kazimiero, o po Šv. Kazimiero prasideda riestainių ir beigelių metas. Pagal praeityje populiarią ir didelę reikšmę gastronomijos istorijoje turėjusią humoralinę teoriją, ano meto sveikos gyvensenos pagrindą, medus laikytas viena geriausių apsaugų nuo peršalimo. Todėl meduolių laikas prasidėdavęs žvarbėjant orui. Ši tradicija stipriai įsitvirtinusi Lietuvos sostinėje Vilniuje ir Vilniaus krašte. Iki šių dienų meduoliai – pagrindinė Kaziuko mugės prekė. Kulinarinių dirbtuvių metu meduolių kvapas atveria kulinarinio pasaulio pažinimo vartus. Jaunimas supažindinamas su lietuvių tradicinės virtuvės ir kalendorinių švenčių patiekalais. Rodomi įrankiai, priemonės (medinės meduolių formavimo formos), maisto produktai, skirti meduolių tešlai (ruginiai miltai, medus, kiaušiniai, įvairūs prieskoniai, cukrus, sviestas). Pasakojama, kas yra tešlos fermentavimas ir kiek laiko būdavo fermentuojama tešla prašmatniems meduoliams, demonstruojamas tešlos gaminimo procesas. Užsiėmimo metu galima išsirinkti labiausiai patikusią meduolių formą – pasagą, angelą, varpelį, margutį, širdį, ąžuolą, katiną, žirgą, elnią, kiškį, avinėlį, paukštį, gaidelį. Kol meduoliai kepa, aptariamos maisto medžiagos, jų energinė vertė, kalbama apie sveikatą ir kaip atsakingai, taupiai vartoti maisto produktus, gebėti tinkamai juos pasirinkti siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Kai meduoliai iškepa, gaminys pateikiamas kaip dovana arba lauktuvės iš Utenos.
Trukmė – 90 min.
Mokymosi aplinka – Tradicinių amatų centras „Svirnas“, K. Ladygos g. 18A, Utena
Trumpas paslaugos aprašymas: Vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) viename savo pamokslų taip vertino žaidimus ir pramogas: „...žaidimai ir pramogos, kaip tinkamos priemonės mūsų jėgoms sustiprinti ir prabėgančioms valandėlėms maloniai praleisti, nieko smerktino savyje neturi...“ Žaidimų metu puoselėjami vaiko pojūčiai, atveriami pasaulio pažinimo vartai. Žaidimai skatina vaiko intelektinį ir fizinį vystymąsi. Žaislai leidžia vaikui geriau pažinti save. Su amatininko, gaminusio žaislus, gyvenimo būdu vaikai susipažįsta klausydami pasakos „Dievdirbio širdis“. Šiek tiek susipažinus su žaislininkystės amatu, galima suprasti, kiek daug dėmesio XIX a. pabaigoje buvo skiriama vaiko kultūrai ir kūrybai. Pasakojama apie senųjų žaislų gaminimo įrankius, priemones, žaliavas. Vaikams rodomos įvairios natūralios priemonės, iš kurių buvo gaminami žaislai (karnos, oda, arklio uodegos plaukai, kaulas, medžio žievė, plunksnos, šlynas, skiedros), įrankiai ir skirtingos medienos rūšys, tinkančios žaislų gamybai. Aptariama, kuo skiriasi judantieji žaislai nuo nejudančių, kokius dažniausiai gamindavo moterys, o kokius vyrai. Užsiėmimo metu pristatoma didelė autentiškų XIX a. pabaigos–XX a. pradžios žaislų kolekcija. Vaikai, stebėdami judančių žaislų veikimą erdvėje, susipažįsta su šiais žaislais: sukučiu „Vilkeliu“, figūrėle „Balvonu“, žaislu „Kalviai“, „Pokštų dėžute“, „Beždžionėle“, „Kareivėliais, „Kareivėliais-raiteliais“, „Gimnastu“, „Lentų pjovėju (pilščiku)“, „Medžio pjovėju ir kirtėju“, „Paukščiu ant ratukų“, „Lipiku“, „Arkliu ant sūpynių“. Diskutuojama apie žaislų pavadinimus ir ryšį su jų funkcija, aptariama, kurie iš jų priklauso švytuoklinių, inercinių, traukomųjų, sukamųjų, riedančiųjų ir žaislų ant sūpynių grupei. Kūrybinių dirbtuvių metu iš liepos medžio yra gaminami žvėrelių formos žaisliukus, dailinami, dekoruojami.
Trukmė – 45 min.
Mokymosi aplinka – Tradicinių amatų centras „Svirnas“, K. Ladygos g. 18A, Utena
