Veikiame. Kuriame. Dalinamės.

Projekto tikslas

Projekto tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir gerinti Utenos miesto bendruomenės narių, ypač neįgaliųjų, silpnaregių, regos ir (ar) klausos negalią turinčių asmenų, sociokultūrinę įtrauktį, sukuriant jiems prieinamas, saugias ir universalaus dizaino principais paremtas kultūrines erdves, paslaugas bei edukacines veiklas, skatinančias aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime.

Projekto tikslinė grupė

Projekto tikslinė grupė – neįgalieji, tarp jų silpnaregiai, regos ir klausos negalią turintys asmenys, taip pat kiti bendruomenės nariai. Iš viso projekto veiklose planuojama įtraukti 45 dalyvius.

Projekto veiklos ir poveiklės

Projekto metu muziejuje bus diegiami įvairūs prieinamumo sprendimai: Brailio tekstai, audiogidai, taktiliniai objektai, 3D eksponatai, reljefiniai žemėlapiai, aiški navigacija ir kitos priemonės, padėsiančios žmonėms su negalia savarankiškai pažinti kultūrą bei visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime.

Taip pat bus organizuojamos:

• keramikos, dailės ir žolininkystės edukacijos;
• bendrakūros veiklos;
• kultūrinės išvykos;
• mokymai ir kūrybinės dirbtuvės;
• savanorystės iniciatyvos.

Šios veiklos skatins dalyvių kūrybiškumą, saviraišką, bendravimą, socialinius ryšius ir pasitikėjimą savimi bei prisidės prie aktyvesnio jų įsitraukimo į bendruomeninį gyvenimą.

Projekto partneriai

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su partneriais:

Utenos rajono neįgaliųjų draugija ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Utenos rajono filialas.                                      

Partneriai prisidės prie tikslinės grupės informavimo, dalyvių pritraukimo, veiklų koordinavimo bei projekto viešinimo, taip pat teiks rekomendacijas dėl veiklų ir aplinkos pritaikymo žmonėms, turintiems regos ir klausos negalią.

Konsultacinis palaikymas
Projektas parengtas konsultuojantis su Utenos miesto vietos veiklos grupe, kurios profesionalios konsultacijos ir metodinė pagalba prisidėjo prie sklandaus projekto paraiškos parengimo.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Utenos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Keramikos kūrybinės edukacijos, skirtos neįgaliesiams, tarp jų – regos ir / ar negalią turintiems asmenims

Projekto metu bus organizuojami bendrųjų įgūdžių mokymai, pasitelkiant keramikos kūrybines veiklas kaip praktinę ugdymo priemonę. Mokymai skirti neįgaliesiems, tarp jų – regos ir/ar klausos negalią turintiems asmenims, siekiant stiprinti jų asmenines, socialines ir bendravimo kompetencijas. Veiklų dalyviai ugdys bendruosius įgūdžius: komunikaciją, bendradarbiavimą, emocijų atpažinimą ir raišką, problemų sprendimą, kūrybiškumą, dėmesio koncentraciją ir savarankiškumą. Per praktines keramikos veiklas bus lavinama gebėjimas dirbti komandoje, planuoti savo veiksmus, laikytis nuoseklumo bei reflektuoti savo patirtį. Užsiėmimų metu taikomi interaktyvūs ir patirtiniai mokymo metodai: praktinės užduotys, darbas grupėse, individualios kūrybinės užduotys, patirties aptarimai. Keramikos veikla naudojama kaip priemonė bendriesiems įgūdžiams stiprinti, o ne profesiniams ar specialiesiems įgūdžiams įgyti. Mokymai taip pat prisidės prie dalyvių socialinės įtraukties didinimo, pasitikėjimo savimi stiprinimo bei gebėjimo bendrauti įvairiose socialinėse situacijose. Veiklos bus pritaikytos skirtingus poreikius turintiems dalyviams, užtikrinant jų aktyvų įsitraukimą. Keramikos kūrybinės edukacijos, skirtos neįgaliesiems, tarp jų – regos ir/ar klausos negalią turintiems asmenims, turi didelę meninę, terapinę ir socialinę vertę. Molio lipdymas ugdo sensorinę patirtį, nes dirbant su moliu rankomis jaučiama forma, faktūra, temperatūra ir drėgmė. Tai ypač svarbu regos negalią turintiems žmonėms. Lipdymo procesas ramina, mažina stresą ir suteikia galimybę išreikšti emocijas per kūrybą, todėl veikla veikia terapiniu principu. Edukacijos skatina kūrybiškumą ir saviraišką. Net negalint girdėti ar matyti, molis leidžia kurti ir „matyti“ kūrinį per prisilietimą. Tai didina pasitikėjimą savimi, nes dalyvis akivaizdžiai jaučia savo darbo rezultatą. Dirbtuvės stiprina bendruomeniškumą, nes kartu kuria įvairių gebėjimų žmonės. Klausos negalią turintiems asmenims molis tampa saviraiškos tiltu be žodžių. Kartu lavinama smulkioji motorika, rankų–akių ar rankų–erdvės koordinacija, kas svarbu ir kūrybine, ir reabilitacine prasme. Keramika ugdo kantrybę, dėmesingumą, suteikia vidinės ramybės, o išdegtas kūrinys – pasiekimo jausmą. 

Dailės kūrybinės edukacijos, skirtos neįgaliesiams, tarp jų – regos ir / ar negalią turintiems asmenims

Projekto metu bus organizuojami bendrųjų įgūdžių mokymai, pasitelkiant dailės kūrybines veiklas kaip praktinę ugdymo priemonę. Mokymai skirti žmonėms su negalia, tarp jų – regos ir/ar klausos negalią turintiems asmenims, siekiant stiprinti jų asmenines, socialines ir bendravimo kompetencijas. Mokymų metu dalyviai ugdys bendruosius įgūdžius: komunikaciją, bendradarbiavimą, kūrybiškumą, emocijų atpažinimą ir raišką, savarankiškumą, problemų sprendimą ir dėmesio koncentraciją. Per praktines dailės veiklas dalyviai mokysis reikšti mintis ir emocijas neverbalinėmis priemonėmis, dirbti grupėje, laikytis užduočių nuoseklumo bei reflektuoti savo patirtį. Užsiėmimų metu bus naudojami interaktyvūs ir patirtiniai mokymo metodai: praktinės kūrybinės užduotys, darbas grupėse, individualios veiklos bei patirties aptarimai. Tapybos veiklos bus taikomos kaip priemonė bendriesiems įgūdžiams stiprinti, o ne profesiniams ar specialiesiems įgūdžiams įgyti. Mokymai prisidės prie dalyvių socialinės įtraukties didinimo, padės stiprinti pasitikėjimą savimi, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose socialinėse situacijose. Veiklos bus pritaikytos skirtingus poreikius turintiems dalyviams, užtikrinant jų aktyvų įsitraukimą. Dailės kūrybinės edukacinės dirbtuvės skirtos skatinti saviraišką, kūrybiškumą ir bendruomeniškumą žmonėms su negalia, tarp jų – su regos ir/ar klausos negaliomis. Dirbtuvių metu dalyviai galės tapymui naudoti kasdienius daiktus, suteikiant jiems spalvų, raštų ir asmeniškų meninių akcentų. Veikla lavins meninius įgūdžius ir stiprins sensorinį patyrimą, leis tyrinėti spalvas, formas, faktūras bei įvairias tapybos technikas. Žmonėms su regos ar klausos negalia tai – būdas komunikuoti per spalvą, liniją ir prisilietimą, išreikšti mintis bei emocijas neverbaliniu būdu. Be meninės vertės, dirbtuvės turės terapinį ir socialinį poveikį – mažins įtampą, skatins atsipalaidavimą, stiprins pasitikėjimą savimi, o grupinis kūrybinis procesas ugdys bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Tapyba suteiks ir praktinį rezultatą – dalyviai pasigamins unikalius, jų pačių dekoruotus daiktus.

Žolininkystės kūrybinės edukacijos, skirtos neįgaliesiams, tarp jų – regos ir / ar negalią turintiems asmenims

Projekto metu bus organizuojami bendrųjų įgūdžių mokymai, pasitelkiant žolininkystės kūrybines veiklas kaip praktinę ugdymo priemonę. Mokymai skirti žmonėms su negalia, tarp jų – regos ir/ar klausos negalią turintiems asmenims, siekiant stiprinti jų asmenines, socialines ir bendravimo kompetencijas. Mokymų metu dalyviai ugdys bendruosius įgūdžius: komunikaciją, bendradarbiavimą, savarankiškumą, emocijų atpažinimą ir raišką, dėmesio koncentraciją, problemų sprendimą bei gebėjimą pažinti aplinką per sensorinę patirtį. Per praktines veiklas dalyviai, pasitelkdami uoslę, lytėjimą ir kitus pojūčius, mokysis tyrinėti augalus, dirbti grupėje, laikytis užduočių nuoseklumo bei reflektuoti savo patirtį. Užsiėmimų metu bus taikomi interaktyvūs ir patirtiniai mokymo metodai: praktinės užduotys, darbas grupėse, individualios veiklos bei patirties aptarimai. Žolininkystės veiklos bus naudojamos kaip priemonė bendriesiems įgūdžiams stiprinti, o ne profesiniams ar specialiesiems įgūdžiams įgyti. Mokymai prisidės prie dalyvių socialinės įtraukties didinimo, padės stiprinti pasitikėjimą savimi, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose socialinėse situacijose. Veiklos bus pritaikytos skirtingus poreikius turintiems dalyviams, užtikrinant jų aktyvų įsitraukimą. Žolininkystės kūrybinės edukacinės dirbtuvės skirtos žmonėms su negalia, tarp jų – su regos ir/ar klausos negalia, kuriems ypatingai svarbi sensorinė patirtis. Uoslės, lytėjimo ir kitų jutimų pagalba dalyviai tyrinės vaistinius ir aromatinius augalus, jų tekstūras, kvapus, sužinos apie jų savybes ir panaudojimą. Edukacijų tikslas – suteikti praktinių žinių apie augalus, skatinti saviraišką, sensorinį pažinimą ir emocinį atsipalaidavimą. Dalyviai per kvapus, prisilietimą ir garsą patirs gamtą kaip terapinę erdvę, o įgytą patirtį galės pritaikyti savo asmeninėje buityje ir po veiklų. 

Įtraukties, bendrakūros ir prieinamo kultūros turinio ugdymas

Projekto pradžioje bus organizuojami mokymai, skirti parengti tikslinės grupės dalyvius aktyviam ir prasmingam dalyvavimui projekto veiklose bei tolimesnėse bendrakūros sesijose. Projekto metu bus organizuojami įtraukties, bendradarbiavimo ir bendrakūros pagrindų mokymai, skirti asmenims su negalia, įskaitant regos ir klausos negalią turinčius asmenis. Mokymų tikslas – stiprinti dalyvių socialines, komunikacines ir kūrybines kompetencijas bei parengti juos aktyviam dalyvavimui projekto bendrakūros sesijose. Mokymų metu dalyviai bus supažindinami su įtraukties kultūrinėje veikloje principais, dalyvavimo galimybėmis ir būdais, bendradarbiavimo svarba bei bendrakūros metodais. Bus nagrinėjami praktiniai pavyzdžiai, kaip asmenys su negalia gali aktyviai įsitraukti į kultūrinį gyvenimą, reikšti savo nuomonę ir prisidėti prie turinio kūrimo. Mokymuose bus taikomi įtraukiantys, praktika grįsti metodai – diskusijos, darbas grupėse, situacijų analizė ir kūrybinės užduotys. Dalyviai turės galimybę praktiškai išbandyti bendrakūros principus, mokysis generuoti ir pristatyti idėjas, bendradarbiauti bei reflektuoti savo patirtį. Mokymai prisidės prie dalyvių pasitikėjimo savimi stiprinimo, socialinių ryšių kūrimo, saviraiškos skatinimo ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime barjerų mažinimo. Kiti „Prieinamo kultūros turinio ir universalaus dizaino principų pažinimo mokymai“ yra orientuoti į dalyvių supratimo apie prieinamo kultūros turinio sprendimus ir universalaus dizaino principus stiprinimą. Mokymų metu dalyviai bus supažindinami su įvairiais sprendimais, taikomais Lietuvos ir užsienio kultūros įstaigose (pvz., audiogidai, Brailio tekstai, taktiliniai paviršiai, pritaikyti eksponatai), analizuojama, kas lemia turinio prieinamumą ir suprantamumą skirtingas negalias turintiems asmenims. Taip pat bus pristatomi universalaus dizaino principai, pabrėžiant jų svarbą kuriant visiems prieinamą ir suprantamą kultūros turinį. Dalyviai mokysis atpažinti kokybiškus sprendimus, vertinti jų pritaikomumą ir suprasti, kaip skirtingos priemonės padeda geriau pažinti kultūros turinį. Mokymai padės dalyviams geriau suprasti tolimesnių projekto bendrakūros sesijų tikslus ir procesą, suteiks jiems žinių ir pasitikėjimo aktyviai įsitraukti į turinio kūrimą bei priimti pagrįstus sprendimus. 

Neįgaliesiems prieinamo turinio dalyvaujamosios bendrakūros, saviraiškos ir kompetencijų stiprinimo sesijos

„Neįgaliesiems prieinamo turinio dalyvaujamosios bendrakūros, saviraiškos ir kompetencijų stiprinimo sesijos“. Šios veiklos yra pagrindinis projekto etapas, kuriame tikslinės grupės dalyviai, remdamiesi mokymų metu įgytomis žiniomis, aktyviai įsitrauks į prieinamo kultūros turinio kūrimo procesą. Veiklos tikslas – sudaryti sąlygas asmenims su negalia, įskaitant regos ir klausos negalią turinčius asmenis, dalyvauti kuriant jiems pritaikytą kultūros turinį, stiprinant jų įsitraukimą ir mažinant dalyvavimo kultūriniame gyvenime barjerus. Veiklos metu bus organizuojamos struktūruotos dalyvaujamosios bendrakūros sesijos, kurių metu dalyviai, bendradarbiaudami su edukatoriais ir ekspertais, aktyviai dalyvaus kuriant prieinamą turinį. Dalyviai veiks kaip lygiaverčiai kūrėjai, kurių patirtis ir poreikiai taps esmine kuriamo turinio dalimi. Veiklos procesas apims nuoseklius etapus: susipažinimą su muziejaus ekspozicijomis ir eksponatais, jų pažinimą per pasakojimą ir patirtį, aktualių eksponatų atranką, turinio kūrimą (tekstų rengimą audiogidams, tekstų pritaikymą Brailio raštui, taktilinių sprendimų idėjų generavimą), taip pat sukurtų sprendimų testavimą ir validavimą su tiksline grupe bei jų tobulinimą. Tokia veiklos struktūra užtikrins, kad kuriamas turinys būtų praktiškai pritaikytas ir atitiktų realius naudotojų poreikius. Veikla orientuota į dalyvių kūrybinių, komunikacinių ir pažintinių kompetencijų stiprinimą, saviraiškos skatinimą, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymą bei socialinės atskirties mažinimą. Dalyviai bus įtraukti į visą procesą nuo idėjos iki rezultato, turės galimybę laisvai reikšti idėjas, priimti sprendimus, reflektuoti patirtį ir matyti savo indėlio reikšmę, kas stiprins jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją aktyviai dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Sukurtas turinys (audiogidai, Brailio tekstai, taktilinių sprendimų koncepcijos, eksponatų replikos ir kt.) bus pritaikytas naudojimui, taip didinant asmenų su negalia įtrauktį į kultūrinį gyvenimą, sudarant sąlygas savarankiškai naudotis kultūros paslaugomis ir stiprinant jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje.

Prieinamo turinio diegimo sprendimai

Projekto metu bus sukurtas ir įdiegtas ir integruotas neįgaliesiems – ypač regos ir klausos negalią turintiems asmenims – prieinamas kultūros turinys. Bus įgyvendinami kompleksiniai sprendimai, apimantys fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą: konstrukcijų įrengimą, vizualinės ir taktilinės informacijos pateikimą, Brailio žymėjimą, taktilinius elementus, QR kodus, 3D eksponatų replikas, apšvietimo sprendimus bei dizaino pritaikymą pagal universalaus dizaino principus. Šių sprendimų tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms su negalia savarankiškai ir visapusiškai pažinti kultūrinį turinį, užtikrinant jo suvokimą per skirtingus pojūčius. Sukurtas turinys bus pritaikytas realiam naudojimui ir užtikrinant prieinamumą. Pridedami komerciniai pasiūlymai.

Interaktyvių prieinamumo priemonių įsigijimas ir taikymas

Siekiant užtikrinti sukurtų sprendimų funkcionalumą, testavimą ir prieinamą turinio pateikimą, bus įsigyjamos šios priemonės: 3 planšetės – interaktyvaus turinio (audiogidų, tekstų, vizualinės informacijos) pateikimui; 3 belaidės kolonėlės – garso turinio klausymui grupėse; 4 belaidės ausinės – individualiam garso turinio klausymui. Šios priemonės yra būtinos bendrakūros metu sukurtam turiniui testuoti realiomis sąlygomis, vertinti jo suprantamumą, patogumą ir pritaikomumą skirtingas negalias turintiems asmenims. Jos taip pat bus naudojamos kaip integruota turinio pateikimo dalis, sudaranti galimybes lankytojams savarankiškai naudotis audiogidais, klausytis informacijos ar peržiūrėti interaktyvų turinį. Priemonių įsigijimas pagrįstas tuo, kad be jų nebūtų galimybės kokybiškai išbandyti ir pritaikyti sukurtų sprendimų bei užtikrinti jų veikimo realiomis sąlygomis. Pridedami komerciniai pasiūlymai.

Išvykos, skirtos neįgaliesiems, tarp jų – regos ir / ar klausos negalią turintiems asmenims, kaip baigiamosios keramikos, dailės ir žolininkystės kūrybinių edukacijų dalys.

Projekto metu bus organizuojamos 3 pažintinės išvykos, skirtos žmonėms su negalia, tarp jų – regos ir/ar klausos negalią turintiems asmenims. Kiekvienoje išvykoje dalyvaus 45 tikslinės grupės dalyvių kartu su savanoriais, kurių skaičius bus parenkamas atsižvelgiant į dalyvių individualius poreikius. Išvykų tikslas – sudaryti sąlygas dalyviams susipažinti su kultūros objektais, menininkais, kūrybos procesu ir gerosiomis praktikomis muziejuose, galerijose, tradicinių amatų centre bei botanikos sode. Planuojamos išvykos: keramikos edukacijų baigiamoji pažintinė išvyka į Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centrą Kuršėnuose; žolininkystės edukacijų pažintinė išvyka į Vilniaus universiteto botanikos sodą Kairėnuose ir VU Botanikos sodo Vingio skyrių; dailės edukacijų baigiamoji pažintinė išvyka į Nacionalinę dailės galeriją, MO muziejų ir Lietuvos nacionalinį dailės muziejų Vilniuje. Organizuotos išvykos leis dalyviams saugiai ir užtikrintai dalyvauti kultūrinėse veiklose, kurios dažnai yra sunkiai pasiekiamos savarankiškai. Kiekvienos išvykos metu dalyvių saugumą ir dalyvavimo kokybę užtikrins savanoriai, kurie lydės dalyvius, padės orientuotis aplinkoje, užtikrins sklandų judėjimą tarp objektų bei padės suprasti pateikiamą informaciją. Išvykų organizavimui bus perkama kelionių organizavimo paslauga pagal komercinius pasiūlymus, apimanti dalyvių maitinimą, bilietus, gido paslaugas ir edukacines veiklas. Tai užtikrins kokybišką, saugų ir tikslinės grupės poreikius atitinkantį išvykų įgyvendinimą bei visapusišką dalyvių įtrauktį.

Dalyvių transporto organizavimas 

Projekto veiklų metu bus organizuojamos 3 pažintinės išvykos žmonėms su negalia, tarp jų – regos ir/ar klausos negalią turintiems asmenims. Kiekvienoje išvykoje dalyvaus iki 45 tikslinės grupės dalyvių. Keramikos edukacijų išvykos maršrutas: Utenio a. 3, Utena – Ventos g. 7, Kuršėnai, 81157 Šiaulių r. sav. – Utenio a. 3, Utena. Žolininkystės edukacijų išvykos maršrutas: Utenio a. 3, Utena – Kairėnų g. 43, Vilnius – M. K. Čiurlionio g. 110, Vilnius – Utenio a. 3, Utena. Dailės edukacijų išvykos maršrutas: Utenio a. 3, Utena – Konstitucijos pr. 22, Vilnius – Pylimo g. 17, Vilnius – Didžioji g. 4, Vilnius – Utenio a. 3, Utena.

Savanorystės veikla, skirta tikslinės grupės nariams

Projekto tikslinės grupės poreikiams atliepti bus renkama 20 savanorių grupė. Projekto veiklų metu bus organizuojami bendrųjų įgūdžių mokymai savanoriams, siekiant parengti juos darbui su žmonėmis, turinčiais negalią, tarp jų – regos ir/ar klausos negalią turinčiais asmenimis. Savanorių įtraukimas yra esminė sąlyga užtikrinant žmonių su negalia visavertį ir lygiavertį dalyvavimą projekto veiklose. Dėl individualių poreikių šiai tikslinei grupei dažnai kyla fizinių, informacinių ir socialinių barjerų, todėl savanoriai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant veiklų prieinamumą, teikiant individualizuotą pagalbą ir skatinant aktyvų įsitraukimą. Mokymų metu savanoriai ugdys bendruosius įgūdžius: komunikaciją, empatiją, bendradarbiavimą, atsakomybę, problemų sprendimą, konfliktų valdymą bei gebėjimą veikti įvairiose socialinėse situacijose. Taip pat bus stiprinami praktiniai bendravimo ir pagalbos teikimo gebėjimai dirbant su regos ir/ar klausos negalią turinčiais asmenimis. Užsiėmimų metu bus taikomi interaktyvūs ir patirtiniai mokymo metodai: praktinės situacijos, vaidmenų žaidimai, diskusijos, grupinis darbas ir patirties refleksija. Mokymų turinys apims bendravimo etiką, pagalbos principus, saugaus lydėjimo ir asistavimo pagrindus, informacijos prieinamumo užtikrinimą bei įtraukties skatinimą. Parengti savanoriai dalyvaus projekto veiklose – lydės tikslinės grupės dalyvius į edukacijas, renginius ir išvykas, padės organizuoti veiklas, prisidės prie informacijos prieinamumo gerinimo bei kurs palaikančią ir įtraukią aplinką. Savanorystė bus naudojama kaip praktinė priemonė įgytiems bendriesiems įgūdžiams taikyti realiose situacijose. Veikla prisidės prie savanorių socialinio aktyvumo didinimo, empatijos ir pilietiškumo ugdymo bei vietos bendruomenės įsitraukimo stiprinimo, kartu mažinant socialinę atskirtį ir stiprinant įtraukties principų įgyvendinimą. 

Renginiai įvadinis ir baigiamasis

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatomi du renginiai, skirti projekto veiklų pristatymui, tikslinės grupės įtraukimui ir pasiektų rezultatų viešinimui. Kiekviename renginyje dalyvaus po 45 tikslinės grupės dalyvių – žmonių su negalia, tarp jų regos ir/ar klausos negalią turintys asmenys, taip pat kiekvieno renginio metu dalyvaus 20 savanorių, teikiančių pagalbą ir užtikrinančių dalyvių įsitraukimą. Kiekvieno renginio trukmė – 4 valandos, siekiant užtikrinti kokybišką turinį, pakankamą laiką dalyviams įsitraukti, atsipalaiduoti, saugiai jaustis ir aktyviai dalyvauti visose veiklose. Projekto pradžios (įvadinis) renginys bus skirtas supažindinti tikslinę grupę su projekto tikslais, planuojamomis veiklomis, siekiamais rezultatais ir dalyvavimo galimybėmis. Renginys bus organizuojamas nuoseklia struktūra, užtikrinančia aiškų informacijos pateikimą ir aktyvų dalyvių įsitraukimą: pradžioje vyks dalyvių pasitikimas, supažindinimas su erdve, savanoriais ir renginio eiga, vėliau bus pristatyti projekto tikslai, veiklos ir siekiami rezultatai, akcentuojant bendrųjų įgūdžių – komunikacijos, bendradarbiavimo, savarankiškumo ir socialinio aktyvumo – ugdymą. Renginio metu dalyviai bus kviečiami aktyviai įsitraukti į diskusijas, užduoti klausimus, išsakyti savo lūkesčius ir poreikius, taip stiprinant jų komunikacinius ir socialinius gebėjimus. Taip pat bus sudarytos galimybės susipažinti su veiklų pobūdžiu ir jų įgyvendinimo principais, išbandyti atskirus metodus, kas padės dalyviams drąsiau įsitraukti į tolimesnes projekto veiklas. Projekto baigiamasis renginys bus skirtas tikslinės grupės refleksijai, pasiektų rezultatų pristatymui ir įgytos patirties įprasminimui. Renginys bus struktūruojamas taip, kad dalyviai galėtų aktyviai dalyvauti ir įvardinti savo patirtį: pradžioje bus pristatyti projekto rezultatai ir įgyvendintos veiklos, išryškinant dalyvių įgytus bendruosius įgūdžius bei pasiektus pokyčius. Toliau vyks dalyvių patirčių dalijimasis, refleksijos ir diskusijos, kurių metu dalyviai galės įvardinti savo asmeninį augimą, sustiprėjusius gebėjimus bei įsitraukimo patirtį. Renginio metu taip pat bus skatinamas aktyvus įsitraukimas į socialinį ir bendruomeninį gyvenimą ateityje, stiprinamas dalyvių pasitikėjimas savimi ir gebėjimas komunikuoti bei bendradarbiauti. Abu renginiai bus organizuojami užtikrinant visapusišką prieinamumą žmonėms su negalia. Bus parenkamos fiziškai prieinamos, saugios ir lengvai pasiekiamos erdvės, pritaikytos judėjimo ir orientavimosi poreikiams. Informacija bus teikiama aiškiai, struktūruotai, naudojant žodines ir vizualines priemones, pritaikytas skirtingiems informacijos suvokimo būdams. Esminį vaidmenį užtikrinant tikslinės grupės dalyvių visavertį dalyvavimą atliks savanoriai. Kiekvieno renginio metu dalyvaus 20 savanorių, kurie teiks individualizuotą pagalbą: padės dalyviams orientuotis erdvėje, lydės į veiklų vietas, padės suprasti pateikiamą informaciją, prireikus ją paaiškins individualiai, taip pat prisidės prie komunikacijos palengvinimo ir emocinio saugumo užtikrinimo. Regos negalią turintiems dalyviams savanoriai padės susipažinti su aplinka, saugiai judėti ir įsitraukti į veiklas per žodinį paaiškinimą bei taktilinę patirtį, o klausos negalią turintiems dalyviams padės geriau suprasti informaciją pasitelkiant aiškias, struktūruotas vizualines ir rašytines priemones. Renginių turinys ir struktūra bus orientuoti į aktyvų dalyvių įsitraukimą, bendrųjų įgūdžių ugdymą ir praktinį jų taikymą. Pakankama renginių trukmė leis dalyviams ne tik gauti informaciją, bet ir ją įsisavinti, išbandyti praktikoje, įsitraukti į bendras veiklas, kurti tarpusavio ryšius ir jaustis saugiai. Tokiu būdu bus stiprinamas dalyvių savarankiškumas, pasitikėjimas savimi, gebėjimas komunikuoti, bendradarbiauti ir aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, sudarant prielaidas ilgalaikei socialinei įtraukčiai ir visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

Projekto kuratoriaus veiklos

Projekto įgyvendinimui reikalingas projekto kuratorius, kuris per 24 mėnesius iš viso dirbs 580 valandų, koordinuodamas visas projekto veiklas nuo pasirengimo iki galutinių rezultatų įgyvendinimo. Kuratorius atsakingas už visų projekto procesų planavimą, organizavimą, vykdymo priežiūrą, įtraukių sprendimų diegimą ir dalyvių informavimą, užtikrinant sklandų projekto įgyvendinimą bei prieinamumą žmonėms su negalia. Didelė kuratoriaus darbo dalis bus skiriama tiesioginiam darbui su tiksline grupe – asmenimis su negalia, tarp jų regos ir klausos negalią turinčiais dalyviais, projekto veiklomis, savanorių veikla, bei bendrakūros sesijų organizavimui ir koordinavimui, kurios yra išskirtinė ir kompleksinė projekto veikla. Šios sesijos reikalauja individualizuoto darbo su dalyviais, nuolatinio konsultavimo, procesų adaptavimo pagal skirtingus poreikius, testavimo organizavimo ir grįžtamojo ryšio analizės. Kuratorius užtikrins, kad kiekvienas dalyvis būtų įtrauktas, suprastų procesą ir galėtų visavertiškai dalyvauti turinio kūrime, todėl šiai veiklos daliai reikalingas didelis laiko resursas ir nuolatinis įsitraukimas. Kuratorius planuoja, organizuoja ir įgyvendina pasiruošimo darbus: formuoja tikslinę grupę, pildo dalyvių anketas, įgyvendina savanoriškos veiklos dalyvių paieškas, koordinavimą, grafikų sudarymą darbui su neįgaliaisiais, identifikuoja dalyvių poreikius, įskaitant sensorinius, mobilumo ir komunikacijos skirtumus, pagal tai paskirsto savanorių srautus, vertina pagalbinių priemonių poreikį, numato reikalingas adaptacijas žmonėms su regos, klausos ar judėjimo negalia. Jis atsakingas už viešųjų pirkimų poreikio pateikimą projekto vadovui, priemonių, medžiagų ir paslaugų poreikių koordinavimą, tiekėjų paiešką, atranką ir komunikaciją su jais, taip pat už pristatymo terminų derinimą ir priemonių atitikties tikrinimą. Rengdamas veiklas, kuratorius sudaro mokymų, bendrakūros sesijų, edukacijų, renginių ir išvykų grafikus, planuoja darbų eiliškumą, užtikrina veiklų tarpusavio suderinamumą. Ypatingas dėmesys skiriamas bendrakūros sesijų planavimui – temų struktūravimui, susitikimų turinio derinimui, ekspertų įtraukimui, dalyvių grupių formavimui ir procesų tęstinumui. Veiklų vykdymo metu kuratorius užtikrina patalpų, aplinkos ir priemonių pritaikymą žmonėms su negalia: prižiūri, kad erdvės būtų saugios, prieinamos ir pritaikytos skirtingiems poreikiams, organizuoja kliūčių pašalinimą arba alternatyvius sprendimus. Jis nuolat dalyvauja veiklose kaip kontaktinis asmuo, padeda dalyviams orientuotis, paaiškina aplinką, koordinuoja judėjimą, sprendžia nenumatytas situacijas, reaguoja į sveikatos ar emocinės būklės pokyčius. Kuratorius koordinuoja tiekėjų, specialistų ir rangovų darbą, ypač diegiant prieinamumo sprendimus (taktiliniai elementai, Brailio žymėjimai, audiogidai ir kt.), tikrina jų funkcionalumą, saugumą ir pritaikomumą. Bendrakūros sesijų metu jis organizuoja sukurtų sprendimų testavimą su tiksline grupe, fiksuoja pastabas, inicijuoja tobulinimus ir užtikrina, kad galutiniai rezultatai atitiktų realius naudotojų poreikius. Svarbi kuratoriaus funkcija – nuolatinis darbas su dalyviais viso projekto metu, užtikrinant jų informavimą, konsultavimą, įsitraukimą ir gerą savijautą. Kuratorius taip pat koordinuoja savanorių veiklą: organizuoja jų atranką, supažindina su darbo principais, paskirsto funkcijas veiklų metu, prižiūri darbo kokybę ir užtikrina sklandų bendradarbiavimą su tiksline grupe. Organizuodamas išvykas, kuratorius tikrina vietų prieinamumą, planuoja maršrutus, derina transportą, vertina saugumo aspektus, koordinuoja dalyvių ir savanorių veiklą išvykų metu bei užtikrina sklandų jų įgyvendinimą. Po veiklų įgyvendinimo kuratorius sistemina informaciją apie veiklų eigą, dalyvių įsitraukimą ir pasiektus rezultatus, apibendrina grįžtamąjį ryšį ir teikia reikalingą informaciją projekto vadovui ir buhalteriui, užtikrindamas tinkamą projekto administravimą ir finansinių bei veiklų duomenų pagrįstumą (atskirų ataskaitų nerengia). Atsižvelgiant į projekto trukmę (24 mėn.), veiklų apimtį, jų kompleksiškumą, nuolatinį darbą su tiksline grupe, individualių poreikių užtikrinimą bei išskirtinį bendrakūros sesijų pobūdį, kurioms reikalingas intensyvus koordinavimas, planavimas ir nuolatinis dalyvavimas, 580 darbo valandų apimtis yra pagrįsta ir būtina kokybiškam projekto įgyvendinimui. Kuratorius užtikrins nuoseklų, kokybišką ir įtraukiantį projekto įgyvendinimą, koordinuodamas visas projekto grandis – nuo dalyvių pritraukimo, veiklų planavimo ir organizavimo, bendrakūros procesų įgyvendinimo, priemonių diegimo, iki informacijos perdavimo projekto valdymui.

Birželio 9 d. Utenos kraštotyros muziejuje surengti pirmieji savanorių mokymai „Tinkama socialinė pagalba neregiams ir silpnaregiams“. Mokymus vedė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Mokymų metu lektorius susirinkusiai auditorijai pristatė metodinę medžiagą apie bendravimo, darbo ir pagalbos neregiams bei silpnaregiams principus. Dalyviai gavo daug naudingų praktinių patarimų, susipažino su realiomis situacijomis ir pavyzdžiais, kaip tinkamai suteikti pagalbą regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Mokymai vyko aktyviai ir įtraukiančiai – savanoriai turėjo galimybę ne tik išklausyti teorinę informaciją, bet ir aptarti praktinius iššūkius, su kuriais gali susidurti teikdami pagalbą. Įgytos žinios ir kompetencijos prisidės prie kokybiškesnės socialinės pagalbos teikimo bei didesnio savanorių pasirengimo dirbti su projekto tiksline grupe. Neabejojame, kad mokymų metu įgytas žinias savanoriai jau netrukus pritaikys praktinėje veikloje, bendraudami ir padėdami projekto tikslinės grupės atstovams. Dėkojame lektoriui Vilmantui Balčikoniui už vertingas žinias, profesionalumą ir įkvepiantį bendravimą.